Kuo mes iš tiesų regime – akimis ar smegenimis? Kaip smegenų auglys pavyzdingą šeimos tėvą gali paversti seksualiniu iškrypėliu? Nuo ko priklauso grožio suvokimas? Kokios spalvos yra trečiadienis? Ar nusikaltėlis visuomet kaltas dėl to, ką padarė? Knygos autorius verčia suabejoti teiginiais, kurie atrodo neginčijami.
DELFI pateikia ištrauką iš minėtos D. Eaglemano knygos, kurią šiemet išleido leidykla „Tyto Alba“. Autorius siūlo kitaip pažvelgti į tai, kodėl įsimylime vieną ar kitą žmogų, pasirenkame tam tikrą profesiją ar darome kitus sprendimus.
Žmonės, kurių pirmosios vardo raidės sutampa, susituokia kur kas dažniau
Sveikas protas kužda, kad aistra kyla dėl daugelio priežasčių, tarp kurių yra gyvenimo aplinkybės, savitarpio supratimas, seksualinė trauka, abipusis susižavėjimas. Atrodytų, akivaizdu, kad renkantis partnerį užslaptinta pasąmonės mašinerija nedalyvauja. Bet ar tikrai?
Įsivaizduokite, jog netikėtai susitinkate seniai bematytą draugą Joelį ir jis jums papasakoja, kad pagaliau rado gyvenimo meilę, merginą, vardu Jenny. Keista, pamanote, nes jūsų bičiulis Alexas ką tik vedė Amy, o draugužis Donas neseniai ėmė eiti iš proto dėl kažkokios Daisy. O gal šitoks pirmųjų vardo raidžių sutapimas visai ne atsitiktinis? – pamanysite jūs. Galbūt tai juos ir patraukė? Nesąmonė, galiausiai nutarsite. Juk esminiams sprendimams, kaip antai, su kuo praleisti visą gyvenimą, neturėtų daryti įtakos kažkokios kvailos užgaidos. Tad, ko gero, toks pirmųjų vardo raidžių sutapimas atsitiktinis.
Ir vis dėlto tai ne atsitiktinumas. 2004 m. psichologas Johnas Jonesas su kolegomis peržiūrėjo penkiolika tūkstančių vedybų įrašų Volkerio apygardoje Džordžijos valstijoje ir Liberčio apygardoje Floridos valstijoje. Prieita prie išvados, kad žmonės, kurių pirmosios vardo raidės sutampa, iš tiesų susituokia kur kas dažniau, nei tai galėtų įvykti per gryną atsitiktinumą.
Kodėl? Tai susiję gal ne tiek su pačiomis raidėmis, kiek veikiau su faktu, kad šiems sutuoktiniams jų antroji pusė kažin kaip primena juos pačius. Žmonėms patinka savo atspindys kituose žmonėse. Psichologai tai aiškina pasąmonine savimeile arba savitu jaukumo, kai aplinkos dalykai pažįstami, siekiu. Šitai jie vadina implicitiniu egotizmu.
Skanesnė arbata ta, kuri panašesnė į mūsų vardą
Implicitinis egotizmas veikia renkantis ne tik gyvenimo partnerį, – jis daro mums įtaką pamėgstant ir perkant įvairius produktus. Atliekant vieną tyrimą žmonių prašyta paragauti dviejų rūšių arbatos (išgalvotais pavadinimais). Vienos iš arbatų pavadinimo pirmosios trys raidės sutapo su tiriamojo vardo pirmosiomis trimis raidėmis. Taigi, tarkim, Tommy gaudavo paskanauti arbatos pavadinimais „Tomeva“ ir „Lauler“. Tiriamieji gurkštelėdavo, pačepsėdavo lūpomis, uoliai įvertindavo abiejų puodelių turinį ir beveik visada nuspręsdavo, kad skanesnė jiems ta arbata, kurios pavadinimo pirmosios trys raidės sutampa su jų vardo pradžia. Todėl niekas nebūtų nustebęs, jeigu, tarkim, tiriamoji vardu Laura būtų pasirinkusi arbatą pavadinimu „Lauler“.
Eksperimento dalyviai akivaizdžiai neatkreipdavo dėmesio į pavadinimo sąsajas su jų vardu, jiems tiesiog atrodė, kad pasirenka skanesnę arbatą. Tačiau smagiausia tai, kad abiejuose puodeliuose, kuriuos jie gaudavo, būdavo įpilta tos pačios arbatos iš to paties arbatinuko.
Implicitinis egotizmas veikia ir per kitus su mumis susijusius dalykus, ne tik vardą. Tai gali būti kad ir gimimo data. Vieno tyrimo metu universiteto studentams buvo duotas perskaityti straipsnis apie carinės Rusijos veikėją Rasputiną. Straipsnyje buvo paminėtas ir šio žmogaus gimtadienis – taip jau „atsitiko“, kad pusei studentų teko tokios straipsnio kopijos, kuriose nurodytas Rasputino gimimo mėnuo ir diena sutapo su jų. Kita pusė studentų gavo kopijas, kuriose jų ir Rasputino gimimo dienos nesutapo. Daugiau jokių pakeitimų išdalytuose straipsniuose nebuvo. Po straipsniu buvo pateikti keli klausimai, kuriais siekta išsiaiškinti, ką studentai mano apie Rasputino asmenybę. Tie iš jų, kurie manė, kad su Rasputinu yra gimę tą pačią dieną, vertino jį aiškiai palankiau. Šiems studentams jis tiesiog labiau patiko, nors sąmoningai jie ir nesuvokė, kodėl taip yra.
Kokie vardai vyrauja skirtingose profesijose
Nesąmoningos savimeilės magnetizmas neapsiriboja tik mums patinkančiais daiktais ir žmonėmis. Neįtikėtina, bet jis daro subtilią įtaką ir pasirenkant gyvenamąją vietą bei profesiją. Psichologas Brettas Pelhamas su kolegomis išnagrinėjo viešai prieinamus duomenis ir pastebėjo, jog didesnė tikimybė, kad, tarkim, vasario 2 -ąją gimę žmonės apsigyvens tokiame mieste, kurio pavadinime yra skaičius du, pavyzdžiui, Tvin Leikse Viskonsino valstijoje. Kovo 3-iąją gimusiųjų statistiškai daugiau nei vidutiniškai gyvena tokiose vietovėse kaip Tri Forksas Montanoje, o gimusiųjų birželio 6 -ąją – tokiuose miestuose kaip Siks Mailas Pietų Karolinoje. Ir taip toliau, turint omenyje įmanomus gimtadienius ir atitinkamas vietoves, kurias tik tyrimo autoriams pavyko aptikti. Tik pagalvokite, kaip tai nepaprasta: asociacijos su gimimo dieną žyminčiais sutartiniais skaičiais yra tokios paveikios, kad tampa vienu iš veiksnių – net jeigu ir ne svarbiausiu – žmogui apsisprendžiant, kur apsigyventi. Žinoma, šiuo atveju viskas taip pat vyksta veikiau nesąmoningai.
Implicitinis egotizmas mus veikia ir apsisprendžiant, ką gyvenime norėsime dirbti. Išanalizavę įvairių profesinių draugijų narių sąrašus, Pelhamas su kolegomis pamatė, kad, tarkim, žmonės vardu Dennisas ar Denisė neproporcingai dažniau tampa dantų gydytojais, Lauros ar Lawrence’ai – teisininkais, o George’ai ir Georginos – geologais. Jie išsiaiškino ir tai, kad, pavyzdžiui, stogų dengimo bendrovių savininkų vardų pirmoji raidė dažniau bus R, o ne, tarkim, H, o buities reikmenų parduotuvių savininkų atvirkščiai – jų vardai dažniau prasidės raide H, o ne R.13 Kitas tyrimas, kurio metu nagrinėtos internetu viešai prieinamos specialistų duomenų bazės, atskleidė, kad, tarkim, gydytojų pavardėse neproporcingai dažnai pasitaiko skiemenų „doc“, „dok“ ar „med“, o teisininkų – „law“, „lau“ ar „att“.
Galbūt aprašyti atradimai ir atrodo perdėm beprotiški, tačiau reikia pabrėžti, kad jie visi atitiko statistinio patikimumo kriterijus. Efektas nėra labai didelis, bet jis objektyviai apčiuopiamas. Mums iš tiesų daro įtaką nuo mūsų mažai priklausomi pasąmonės dalykai, kurių poveikiu nė už ką nepatikėtume, jei to akivaizdžiai neatskleistų statistikos mokslas.