"Vaidenasi tai moteriškei. Man net nesinori to komentuoti. Tai kažkas ne visai sveiko, - K. Prunskienė neslėpė, kad konservatorės viešai išsakytos mintys ją gerokai supykdė. - Jei parlamentarai, politikai griebiasi neteisinės kalbos, nepripažįsta objektyvių dalykų, prasižengia ne tik su teise, bet ir su moraliniais dalykais".
Anot ministrės, tokiems samprotavimams atremti nepakanka vien politinio komentaro: "Užtenka platinti šmeižtus ir su tokiu lengvu žanru išeiti į viešumą be jokių įrodymų. Į tai reikėtų atsakyti teisinėmis priemonėmis. Vieną kartą ir mano kantrybė gali trūkti".
"Manyčiau, kad tie dalykai susiję. Ne kiekvienam iš jūsų ar mūsų Rusija suteikia tokius titulus. Matyt, reikia turėti ypatingus nuopelnus per 15 metų Rusijai, kad žmogus galėtų gauti tokį titulą", - penktadienį per spaudos konferenciją kalbėjo R. Juknevičienė, susiedama kunigaikštienės titulą ir ankstesnius įtarimus dėl ryšių su KGB.
Liepos pradžioje grupė įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų paragino žemės ūkio ministrę imtis žingsnių, kad būtų išslaptinta ir paskelbta visa su ja susijusi Ypatingojo archyvo medžiaga bei teismo byla dėl galimo jos bendradarbiavimo su KGB. "Vadinamoji "Šatrijos" byla tebėra įvairių gandų visuomenėje šaltinis ir tik absoliutus viešumas gali padėti pakeisti susiklosčiusią padėtį", - pabrėžė parlamentarai.
K. Prunskienė Eltai teigė pati norinti, kad būtų paviešinti su ja susiję dokumentai, tačiau tai esą yra ne jos galioje: "Aš nieko prieš. Bet tuo neapsidžiaugtų nei R. Juknevičienė, nei jos aplinkos žmonės. Teisme, per uždarą posėdį nagrinėjant mano bylą, buvo paskelbtos kai kurios aplinkybės ir pavardės įdomiame vaidmenyje, kurį norėjo man primesti. Jų paviešinimas tikrai nepradžiugintų mano oponentų".
ELTA primena, jog 2003 metų gegužę Vilniaus apygardos teismas reabilitavo K. Prunskienę, kuriai daugiau kaip prieš dešimtmetį paskelbtu Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo "prisegta" KGB bendradarbės etiketė. Šio teismo požiūriu, byloje nėra įrodymų, jog K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su SSSR saugumu.
Šį politikei palankų sprendimą apeliacine tvarka siekė apskųsti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas, kurio vadovaujamos parlamentinės komisijos iniciatyva 1992 metų rugsėjo 14 dieną Aukščiausiasis Teismas patvirtino juridinį faktą, kad K. Prunskienė sovietmečiu sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Tačiau pernai balandį Apeliacinis teismas konstatavo, kad B. Gajauskas neturi teisės apskųsti minėtą sprendimą.