Specialistų vertinimais, uždaryti IAE Lietuvai kainuos daugiau nei 41 mlrd. Lt. Iš šios sumos 14,3 mlrd. Lt – IAE uždarymo išlaidos, apie 27,2 mlrd. Lt – nuostoliai, kuriuos dėl to patirs visas šalies ūkis ir socialinė aplinka.
Lietuvos indėlis – 10–15 proc. Kitas išlaidas padengti įsipareigojo ES. Mūsų šalis turi tik apie 3 mlrd. Lt. Atlikusi auditą Valstybės kontrolė nustatė, kad elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos daugeliu atvejų buvo naudojamos neefektyviai.
2003 m. įsteigtame fonde iš viso sukaupta 324 mln. Lt. 2005 m. sausio 1 d. jame buvo likę 228 mln. Lt. Iki to laiko rangovams pervesta 86 mln. Lt. Tam, kad Lietuva galėtų įvykdyti visus savo įsipareigojimus, reikėtų 500 mln. Lt. Taigi ne tik reikia taupiai naudoti lėšas, bet ir surinkti visą sumą. Politikai jau šneka, kad nesukaupus pinigų gali tekti net iki 30 proc. padidinti elektros kainą vartotojams.
Remontavo patalpas, tvarkė pakrantes
Auditoriai nustatė, kad per 19 mln. Lt fondo lėšų buvo panaudota ne dėl IAE eksploatacijos nutraukimo.
Pavyzdžiui, viešoji įstaiga (VšĮ) Zarasų verslo informacijos centras per 2002−2004 m. pagal sutartį su K. Gudavičienės įmone patalpų remontui ir rekonstrukcijai panaudojo 45,3 tūkst. Lt fondo lėšų. Buvo remontuojami visi Zarasų savivaldybės pastato trečio aukšto sanitariniai mazgai, koridorius ir laiptinė, nors verslo centro patalpų plotas šiame aukšte sudaro mažiau kaip 20 proc. viso aukšto ploto.
Užsiminta ir apie tai, kad už fondo lėšas buvo tvarkomos paežerės Zarasų rajone. Sunku patikėti, kad tai susiję su IAE darbo sustabdymu.
Auditoriams kėlė įtarimų, kodėl VšĮ Ignalinos atominės elektrinės Regiono verslo inkubatoriaus pastato rekonstrukcijos darbai po konkurso pabrango nuo 1 mln. 287 tūkst. Lt iki 1 mln. 928 tūkst. Lt (49,9 proc.). Paprastai konkursai sumažina statybos kainas.
Naujo IAE techninio archyvo pastato statybai panaudota per 5 mln. fondo lėšų. Statyti pradėta 2003 m. Iki tol elektrinė neturėjo tinkamai įrengtų patalpų saugoti elektrinės techninę dokumentaciją. Dar 1997 m. Lietuvos valstybės naujo archyvo patikrinimo pažymoje buvo konstatuota apie netinkamas techninių dokumentų saugojimo sąlygas.
Katilinei – brangiausia stogo danga
IAE pramoninės šildymo katilinės stogų dangos ir cheminių reagentų vamzdyno trasos remontui 2003−2004 m. panaudota per 3 mln. Lt, nors įrodyti, kad jos būklė pablogėjo dėl IAE eksploatacijos nutraukimo, nepavyko. Katilinė eksploatuojama nuo 1975 m. Iš jos šiluma vamzdynu buvo tiekiama Visagino miestui, atominei elektrinei. Per visą eksploatacijos laiką katilinė turėjo būti tinkamai prižiūrima, tam naudojant savas, bet ne fondo lėšas. Beje, IAE katilinės stogas buvo uždengtas brangiausia Lietuvoje stogo danga.
Valstybės įmonei (VĮ) „Visagino energija“ 2003 m. iš fondo skirta 819 tūkst. Lt avarinės būklės vamzdyno IAE katilinė –Visagino miestas remontui. Šiuo vamzdynu šiluma tiekiama į Visaginą. Matomosios vamzdyno dalies remontui 2004 m. iš fondo skirta per 5 mln. Lt. Šių darbų negalėtume sieti su elektrinės darbo nutraukimu. Tiesiog po 25 eksploatavimo metų atėjo laikas ištirti techninę būklę ir remontuoti visą vamzdyną.
Nauda – agentūrai, finansavimas – iš fondo
Pribloškia VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros išlaidos. Fondo pinigais buvo mokama už agentūros Vilniaus administracijos patalpų nuomą ir išlaikymą, nors čia dirba 11 darbuotojų, iš kurių tik 4 susiję su fondo programomis. Už transportą į Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą mokėta irgi iš fondo lėšų. Tačiau saugykloje atliekami statybos ir remonto darbai nesusiję su IAE eksploatacijos nutraukimu.
Padengtos net teisinių konsultacijų, nieko bendra neturinčių su elektrinės uždarymu, išlaidos advokatui Remigijui Pilkiui. Žurnale „Mokslas ir technika“ išspausdintas straipsnis, kurio tema nesusijusi su fondo mokslinių tyrimų programomis. Agentūros darbuotojai važinėjo už fondo lėšas, nors ataskaitose nurodytų kelionių tikslai yra plataus spektro, ir jos turėtų būti finansuojamos ne vien iš fondo pinigų. Be to, kai kurios komandiruotės visiškai nesusijusios su fondo programomis.
Konkursai dėl „paukščiuko“
Atvirai tyčiojamasi ir iš viešųjų konkursų. VĮ „Visagino energija“ vamzdyno IAE katilinė – Visaginas požeminės dalies remonto paslaugų pirkimo konkursą paskelbė 2003 m. liepos 18 d. Tačiau jau prieš 18 dienų būsimas nugalėtojas − uždaroji akcinė bendrovė „Kašgarija“ − buvo parengusi vamzdyno rekonstrukcijos darbų projektą, o 2003 m. liepos 7 d. projektas suderintas su VĮ „Visagino energija“.
Kitas pavyzdys: Verslo inkubatoriaus patalpų įrengimo konkursas, kurį organizavo Visagino savivaldybės administracija. Nugalėtojas nustatytas 2002 m. lapkričio 13 d., bet projektavimo sutartis su subrangovu sudaryta beveik prieš du mėnesius.
Valstybės kontrolierių teigimu, tokie faktai leidžia daryti prielaidą, kad būsimų konkursų rezultatai jų laimėtojams buvo žinomi iš anksto, ir konkursai organizuoti tik formaliai.
Trijų sprendimas
Fondo tarybą sudaro 7 visuomeniniais pagrindais dirbantys nariai. Į ją įeina elektrinės, ministerijų, institutų atstovai. Tiesa, toli gražu ne pirmieji asmenys. Jie turi surinkti, patikrinti, išanalizuoti daug informacijos. Visuomeniniais pagrindais dirbantiems žmonėms tai padaryti gana sudėtinga.
Kad vyktų posėdis, užtenka penkių narių kvorumo, o sprendimai gali būti priimami trijų asmenų – daugumos balsais. Nors lėšų skyrimo mechanizmas gana painus, bet iš esmės lemiamą žodį taria Fondo taryba. Taigi trys žmonės teoriškai gali dalyti milijonines lėšas. Ar ne per didelis pasitikėjimas?
Kontrolės nebuvo
Ūkio ministerija, įgaliota rengti IAE eksploatavimo nutraukimo programą, yra atsakinga už Vyriausybės patvirtintos programos įgyvendinimą. Aptariamuoju metu Tarybai vadovavo ūkio ministras Petras Čėsna.
Už šį barą atsakingas ministerijos sekretorius Artūras Dainius pripažino, kad trūksta teisės aktų, aiškiai reglamentuojančių fondo administravimą ir lėšų panaudojimo atskaitomybę. Atsakydamas į Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus priekaištus dėl per menkos ministerijos kontrolės, A. Dainius patikino, kad ateityje numatoma aiškiau reglamentuoti fondo lėšų skirstymą ir numatyti griežtesnę atskaitomybę.
Administravimo pasigedo ir IAE Finansų tarnybos direktorius Eugenijus Grumskas. Ir ministerijos, ir elektrinės atstovai pripažino, kad nėra numatyta atsakomybės už neefektyvų fondo lėšų panaudojimą. Jie vargiai galėjo paaiškinti, pagal kokius kriterijus buvo pasirenkami lėšų gavėjai. A. Dainius tik pažymėjo, kad pinigų prašytojų nebuvo daug, todėl ir pasirinkti nebuvo keblu. Daugiausia – valstybės įmonės arba valstybių, savivaldybių institucijos. Išskirtiniu atveju dujotiekio statybai pasirinkta akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“. O dėl lėšų panaudojimo efektyvumo ir paskirties, kaip sakė A. Dainius, kiek žmonių, tiek nuomonių.
Vis dėlto Valstybės kontrolės atskleistų faktų negalėjo atremti nei elektrinės, nei ministerijos atstovai. Atominė elektrinė ne šiaip kokia nors bendrovė, o nacionalinės svarbos objektas, todėl jos uždarymui skiriami milijonai turėjo būti skaičiuojami ypač atidžiai. Keista, kodėl iki šiol tokios netvarkos nepastebėjo (o gal nė nesistengė pastebėti) atsakingi valstybės pareigūnai.
