Tokį teismo sprendimą smarkiai sukritikavo nacių persekiotojas Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro Izraelyje, pareiškęs, jog tai "aiškiai parodo, kad Lietuva yra saugiausias prieglobstis vietiniams nacių karo nusikaltėliams ir yra pasityčiojimas iš pastangų patraukti nacių karo nusikaltėlius atsakomybėn".
Nuosprendis šalių gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras DELFI teigė, kad dar nežino, ar skųs nuosprendį. „Pirmiausia reikia gauti jo tekstą“, - teigė prokuroras Andrius Valiukevičius.
A.M.Dailidės advokatas Algirdas Matuiza žurnalistams sakė, kad toks teismo nuosprendis juos ne visiškai tenkina ir teigė, kad greičiausiai skųs Vilniaus apygardos teismo nuosprendį aukštesnės instancijos teismui. „A.M.Dailidė nebuvo išteisintas, o tik atleistas nuo bausmės, todėl, jei leis mano ginamojo sveikata ir jėgos, mes greičiausiai sieksime išteisinimo“, - sakė A.Matuiza.
Generalinė prokuratūra, tirianti nacių nusikaltimus prieš žydus, A.M.Dailidei prašė skirti minimalią už tokius nusikaltimus numatytą - 5 metų nelaisvės bausmę. Baudžiamasis kodeksas už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 20 metų arba nelaisvės bausmę iki gyvos galvos.
Nuosprendį stebėjo radikalūs nacionaldemokratai
Vilniaus apygardos teisme pirmadienį skelbto nuosprendžio A.M.Dailidei pasiklausyti buvo atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Stephanas Mullas. O A.M.Dailidę palaikė Šiaulių radikalas nacionaldemokratų partijos lyderis Mindaugas Murza ir dar keli prieštaringai pagarsėję veikėjai, tarp kurių buvo ir Visvaldas Mažonas.
Jie teismo salėje rankose laikė plakatus, kuriuose buvo užrašai: „Pirma genocidas, po to holokaustas“, „Genocido 200 mln. aukų, holokausto 6 mln. aukų“, „Įrodymų nėra, Dailidė teisiamas“, o lauke mojavo vėliavomis. M.Murza šalia teismo mojavo vėliava, kurios fone buvo nupieštas ženklas, panašus į svastiką, jo kolega laikė trispalvę. Kiti jo šalinininkai rankose laikė tuos pačius plakatus, kaip teismo salėje.
Kai į lauką iš Vilniaus teismo pastato išėjo A.M.Dailidė, prie jo priėjęs M.Murza, sveikino jį su pergale ir spaudė ranką.
Lietuvos pilietybę turintis A.M.Dailidė teismo procesą atvyko iš Vokietijos, kur gyvena nuo to laiko, kai buvo deportuotas iš JAV.
1941-1944-siais A.M.Dailidė buvo naciams pavaldžios represinės struktūros - Lietuvos saugumo policijos - Vilniaus apygardos skyriaus valdininkas.
Kaltinamajame akte rašoma, kad A.M.Dailidė įtariamas 1941-ųjų lapkritį dalyvavęs žydų tautybės asmenų arešte, jų asmens kratose ir patalpinant į daboklę, taip pat, kad Vilniuje sulaikė du iš geto pabėgusius žydus.
Byloje taip pat rašoma, kad 1942 metais jis areštavo lenkų pogrindinei antinacinei organizacijai priklausiusius asmenis.
Senyvo amžiaus kaltinamasis parodymus davė stovėdamas, kalbėjo sklandžiai ir tvirtai, gerai prisiminė karo ir pokario metų asmeninio gyvenimo įvykius. Proceso dalyviams sunku buvo su A.M.Dailide bendrauti tik dėl jo silpnos klausos - teisėjams, advokatui, prokurorui po keletą kartų tekdavo pakartoti klausimus kaltinamajam.
Be kaltinamojo, teismas posėdžiuose apklausė istorikus.
A.M.Dailidė prarado JAV pilietybę
Generalinė prokuratūra teigia surinkusi duomenų, kurie patvirtina A.M.Dailidės kolaboravimą su Lietuvą okupavusiu nacistinės Vokietijos režimu ir tai, kad jis vykdė saugumo policijos Vilniaus apygardos viršininko Aleksandro Lileikio nurodymus persekioti žydų tautybės civilius asmenis.
Kaltinamajame akte minima 15 asmenų, kurie dėl A.M.Dailidei inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo persekiojami dėl etninių ar politinių motyvų ir tyčia buvo atimta šių civilių asmenų laisvė.
Apie veikas, kurių padarymu jis įtariamas, A.M.Dailidė buvo anksčiau apklaustas Vilniuje, davė parodymus ir naudojosi visomis įtariamojo teisėmis, kurias numato Baudžiamojo proceso kodeksas.
2003-siais JAV Imigracinių apeliacijų taryba nusprendė deportuoti A.M.Dailidę, nustačius, kad per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupuotoje Lietuvoje, tarnaudamas naciams pavaldžioje Lietuvos Saugumo policijoje, dalyvavo suimant žydų vyrus, moteris ir vaikus, kurie mėgino pabėgti iš kalinimo Vilniaus gete.
Buvęs nekilnojamojo turto agentas A.M.Dailidė, iš kurio JAV pilietybė buvo atimta 1997 metais, gyveno Floridos valstijoje. 1950-siais jis atvyko į JAV, kur imigracinei valdžiai pareiškė karo metu dirbęs eiguliu.
Paaiškėjus jo vaidmeniui holokauste, Ohajo teismas atėmė iš A.M.Dailidės JAV pilietybę.
1996 metais JAV Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų skyrius pasiekė, kad JAV pilietybė būtų atimta iš buvusio Saugumo policijos Vilniaus skyriaus viršininko Aleksandro Lileikio, kuris, atvykęs į Lietuvą, čia buvo apkaltintas, teisiamas ir 2000-siais mirė netrukus po to, kai buvo pripažintas dėl ligų nebegalinčiu dalyvauti savo teismo procese.
1994 metais į Lietuvą sugrįžo ir po dvejų metų JAV pilietybės neteko buvęs A.Lileikio pavaduotojas K.Gimžauskas. 2001-ųjų vasarį Vilniaus apygardos teismas pripažino K.Gimžauską kaltu karo nusikaltimais, bet bausmės jam neskyrė, medikams nustačius, kad jis dėl senatvės ir ligų nebesuvokia savo veiksmų ir nebegali už juos atsakyti. Netrukus po Vilniaus teismo verdikto K.Gimžauskas mirė.
1998 metais JAV pilietybės neteko Adolfas Milius, kuris, kaip ir A.M.Dailidė, dalyvavo suimant civilius žydus. A.Milius persikėlė iš JAV į Lietuvą ir čia mirė 1999 metais.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės.