Liberalcentristai siūlo leisti ne tik kolektyvinėje darbuotojų ir darbdavio sutartyje, bet ir šalių susitarimu nustatyti kitokią su švenčių dienomis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarką.
Jei Seimas šiam projektui pritartų, pataisa įsigaliotų tik nuo kitų metų sausio. Taip būtų išvengta galimų nepatogumų darbdaviams sudarant darbo planus, o gyventojams planuojant, kaip praleisti poilsio dienas.
Savo siūlymą liberalcentristai motyvavo šalyje susiformavusiomis Kūčių ir Kalėdų šventimo tradicijomis. Toks “kalėdinių atostogų” įteisinimas sudarytų sąlygas turiningesniam darbuotojų poilsiui, stiprintų šeimų ryšius, leistų išvengti neproduktyvaus darbo šventiniu laikotarpiu“, - tvirtina parlamentarai.
Argumentus, esą dėl kalėdinių atostogų gali būti prarastos įplaukos į valstybės biudžetą, sumažėti verslininkų pajamos, o atskiros darbuotojų grupės netekti uždarbio, liberalcentristai iš karto atremia tvirtinimu, esą per Kalėdų šventes padidėja prekių bei paslaugų poreikis, kartu į valstybės biudžetą sumokama daugiau mokesčių.
Parlamentarai paskaičiavo, kad, esant dabartiniam šventinių dienų sąrašui, 2007, 2011 ir 2013 metais bus po 4 su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas, 2006, 2008, 2009, 2010, 2012 ir 2014 metais – po 5.
Laikotarpiu tarp antrosios Kalėdų dienos – gruodžio 26-osios ir Naujųjų metų išvakarių 2009, 2011 ir 2014 metais bus po 4 darbo dienas, 2006, 2007, 2008, 2012 ir 2013 metais - po 3, 2010 metais – 5.
Kitaip tariant, priėmus siūlomą Darbo kodekso pataisą, įprastu penkių darbo dienų per savaitę ritmu dirbantys gyventojai galėtų ilsėtis nuo gruodžio 25 dienos iki, priklausomai nuo metų, sausio 1-3 dienos.
A.Čaplikas, praėjusiais metais jau siūlęs įteisinti kalėdines atostogas, teigė, jog šios pataisos nebūtų vėl prisiminęs, jei ne konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymas apskritai atsisakyti poilsio dienų “kompensavimo”.
“Turiu tikslą iki kadencijos pabaigos įteisinti kalėdines atostogas“, - juokavo liberalcentristas.
Seimas praėjusiais metais prieš pat Kalėdų šventes priėmė Darbo kodekso pataisą, kuria numatyta kompensuoti su poilsio dienomis sutampančias šventes, laisvadienį perkeliant į artimiausią darbo dieną.
Tačiau J.Razma prieš kelias dienas pasiūlė šios tvarkos atsisakyti. Konservatorius tokią pataisą pasiūlė siekdamas "išvengti verslo trikdymo bei girtuoklystės plitimo".
Anksčiau galioję teisės aktai numatė, jog dirbantiesiems priklauso 13 švenčių dienų, tačiau dalis jų -vidutiniškai 4 švenčių dienos per kalendorinius metus - sutampa su poilsio dienomis, o už pastarąsias dirbantieji negaudavo jokių kompensacijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskaičiavimu, viena papildoma poilsio diena valstybė kainuoja maždaug 80 mln. litų.
Tačiau Lietuvos gyventojai itin palankiai vertino valdžios sprendimą grąžinti "pavogtas" švenčių dienas - visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, tokiu sprendimu buvo patenkinti net 69,6 proc. šalies gyventojų.
Europos Sąjungos šalyse "pavogtų" laisvadienių problema sprendžiama nustatant įvairius kompensavimo mechanizmus: poilsio dienos perkeliamos į artimiausią darbo dieną, kompensuojamos darbuotojo ir darbdavio susitarimu.