A.Ūso byla – vieša, prokuroras pagarsino mergaitės pasakojimą

Į teismo posėdį ketvirtadienio rytą atvyko A. Ūso našlė Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė bei tėvai Aldona ir Aleksandras Ūsai, jų advokatas Adomas Liutvinskas, Drąsiaus Kedžio sesers Neringos Venckienės vyras advokatas Aidas Venckus ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas.

N. Venckienė neatvyko dėl užimtumo darbe, todėl mažametės interesams atstovavo įgaliotasis atstovas A. Venckus. Be to, mažametės interesams atstovavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Ona Žukauskienė.

A. Ūso bylą, kurią sudaro net 25 tomai, nagrinėja trijų teisėjų kolegija – Ovidijus Ramanauskas, Aušra Valinskienė ir Audrius Cininas. Ketvirtadienį priimta nutartimi A. Cininas yra paskirtas kolegijos pirmininku - jis turi didžiausią teisėjo darbo patirtį.

Teismas leido A. Ūso našlei ir tėvams kaip kaltinamojo atstovams dalyvauti teismo posėdžiuose ir susipažinti su visa bylos medžiaga.

Teisėjų kolegijos pirmininkas A. Cininas proceso dalyviams siūlė apsvarstyti, ar baudžiamoji byla neturėtų būti nagrinėjama viešuose posėdžiuose – teismas taip siekia išsklaidyti viešai keliamas interpretacijas dėl pareikštų kaltinimų bei atsižvelgia į visuomenės interesą žinoti.

„Bylos nagrinėjimas negalėtų būti viešas, tai negalėtų būti visuomenės intereso patenkinimas, mes jo niekada negalėsime patenkinti – įstatymas numato, kad tokios bylos nagrinėjamos neviešai, manau, jog dėl to negalima aukoti mažo vaiko“, – teigė A. Ūso advokatas A. Liutvinskas.

Viešam procesui nepritarė ir A. Ūso tėvas, pažymėjęs, kad visuomenė tiesą sužinos teismui paskelbus savo nuosprendį. „Per tuos eilę metų mūsų šeima iškentėjo tiek interpretacijų šmeižto pagrindu, kad dar daugiau kentėti nesinorėtų“, – sakė jis.

„Ši byla ant tiek jau žinoma visuomenei, kad uždarumo ar neuždarumo mes neišvengtume“, – valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras E. Motiejūnas teismui siūlė bylą nagrinėti iš dalies neviešuose posėdžiuose – esant būtinybei kai kuriuos liudytojus apklausti be pašalinių asmenų.

Tokiai pozicijai pritarė ir A.Venckus: „Neprieštarauju, kad procesas būtų viešas“.

Į pasitarimų kambarį išėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad byla bus nagrinėjama viešai – esą visuomenė turi teisę žinoti apie šią bylą.

„Jau yra paviešinta daugybė informacijos apie šią bylą – pačios mergaitės pasakojimai, A. Ūso interviu, teismas mano, kad viešas teismo procesas nei mergaitės, nei A. Ūso teisių apsaugai įtakos neturės“, – pažymėjo teismas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad viešam bylos procesui neprieštarauja ir mergaitės atstovas A. Venckus. Tuo tarpu jos motina Laimutė Stankūnaitė šioje byloje yra tik liudytoja.

„Nagrinėjama byla yra įgavusį didelį rezonansinį pobūdį, tad visuomenės interesas stebėti ir žinoti apie vykstantį procesą šioje byloje yra akivaizdus“, – pažymėjo teismas.

Teisme mergaitei atstovauja N.Venckienės vyras

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nusprendė ją nagrinėti iš esmės.

Dar gerokai anksčiau teisėjai buvo gavę mergaitės motinos L. Stankūnaitės prašymą jos dukrai užsienyje paskirti ginekologinę ekspertizę, tačiau nusprendė jo netenkinti.

„L. Stankūnaitė nėra proceso dalyvė šioje byloje ir neturi teisės pateikti prašymų, be to, teismas bylą nagrinėja tose ribose, kuriose yra pateiktas kaltinamasis aktas“, – teisėjų kolegijos pirmininkas A. Cininas pažymėjo, kad A. Ūsas nebuvo kaltinamas išžaginimu, todėl ginekologinės ekspertizės jai nereikia skirti.

Teismas nusprendė nelaukti, kol Klaipėdos apygardos teismas paskelbs, ar pagrįstai Kėdainių rajono apylinkės teismas nusprendė grąžinti mergaitę. A. Ūso advokatas aiškino, kad N. Venckienė negali būti mergaitės įstatymine atstove, jos interesus galėtų užtikrinti Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė.

Pasak advokato, N. Venckienė turėtų būti pašalinta iš proceso, nes ji neįvykdė teismo sprendimo perduoti dukrą motinai. „Sprendimo vykdymas turėjo būti baigtas, tačiau jis tyčia nevykdomas, o motinai teisės nėra atimtos, neapribotos ar kaip nors nesuvaržytos“, – pabrėžė jis.

Teismas mano kitaip – N. Venckienei nėra panaikinta globa. „Jeigu padėtis pasikeis, teismas spręs klausimą ir dėl įstatyminio atstovo pakeitimo“, – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkas.

Prokuroras pagarsino mažametės mergaitės parodymus

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras E. Motiejūnas paskelbė A. Ūsui pareikštus kaltinimus. Pasak prokuroro, A. Ūsas kaltinamas mergaitę tvirkinęs nuo 2006-ųjų lapkričio iki 2008-ųjų lapkričio, kai ją laižydavo bei to paties prašydavo mergaitės. Apie tvirkinimą mažametė esą prabilo tik tuomet, kai apsigyveno su tėvu.

Prokuroro teigimu, apklausta mergaitė nurodė, kad A. Ūsas esą su ja ir motina L. Stankūnaite kartu miegodavo vienoje lovoje, kurioje jie abu ją laižydavo. Mergaitė nurodė, kad „dėdė Ūsas“ jai laižė nosį, veidą, burną ir kaklą. Kitoje apklausoje mergaitė tvirtino, kad A. Ūsas laižė ir lytinius organus, kojas, pilvą, sėdmenis, rankas.

Paklausta, kiek kartų tai darė A. Ūsas, mergaitė atsakė „daug“.

Pasak prokuroro, mergaitė taip pat nurodė, kad jai nėra labai geras A. Ūsas, ji nenori su juo susitikti, nes jie nieko neveikdavo.

Teismas taip pat pagarsino D. Kedžio, jo tėvų, N. Venckienės bei jų kaimynų parodymus.

Laimutė Kedienė pareigūnams yra sakiusi, kad vieną kartą jos anūkė „išsižiojusi, leisdama seiles, ėmė laižyti jos veidą“. Kai moteris paklausė, kas taip bučiuojasi, mergaitė esą nurodė A. Ūsą.

N. Venckienė pareigūnams tvirtino, kad apie galimą tvirkinimą ji sužinojo arba iš dukterėčios, arba savo motinos. Pasak laikinosios mergaitės globėjos, iš pradžių mergaitė pasakojo, kad ją gulinčią lovoje laižo A. Ūsas, tačiau vėliau, praėjus keliems mėnesiams, papasakojo ir daugiau detalių – esą „Andrius sysalą kiša į burną“.

N. Venckienės teigimu, mergaitė nurodė, jog tai matydavo ir jos motina. „Sysalą“ A. Ūsas mergaitei esą kišęs ir vonioje, ir valgydamas sriubą, kol „išbėgdavo kremas“. Jį, kaip aiškino N. Venckienė, esą nuvalydavo mergaitės motina.

D. Kedžio sesuo taip pat teigė, jog mergaitė jai pasakojo, kad išeidamas A. Ūsas duodavo pinigų, kuriuos įdėdavo į raudoną piniginę. Už juos L. Stankūnaitė pirkdavo maisto. Be to, ji teigė, jog mergaitė pasakojo, kad A. Ūsas jai buvo žadėjęs nupirkti kompiuterį.

Prokuroras E. Motiejūnas teisme taip pat sakė, kad mergaitės pasakojimus girdėjo ir kaimynės Danutė Degutienė bei Olga Girdauskienė. Ji ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad mergaitė jai taip pat nurodė, jog A. Ūsas ją „vonioje maudo kaip žuvytę“.

A. Ūsas ikiteisminio tyrimo metu neigė tvirkinimo faktą ir tvirtino, jog mergaitės niekada neliesdavo – esą ją paliesti galėjęs tik tuomet, kai pasodindavęs į automobilį ar ant kėdės.

Kaltinamasis taip pat tvirtino, jog L. Stankūnaitei tik norėjo padėti, nes niekas Kaune nenorėjo jai atstovauti – visi esą nenorėjo turėti reikalų su Venckais.

Kaip skelbiama A. Ūso parodymuose, iš pradžių jį ir L. Stankūnaitę siejo tik darbiniai klausimai – jis norėjo motinai padėti atgauti dukrą, o vėliau jis pastebėjęs, jog L. Stankūnaitė yra „padori ir tvarkinga moteris“, kuri jam ėmė patikti.

„Ilgą laiką L. Stankūnaitė man tuo pačiu neatsakė“, – tyrėjams sakė A. Ūsas, patikinęs, jog kartais moterį pabučiuodavo, tačiau „šiltesnių bučinių“ niekada nėra buvę.

L. Stankūnaitė taip pat neigė bet kokį galimą tvirkinimo atvejį, patikindama, jog savo dukros niekada nėra palikusi vienos su A. Ūsu.

Ekspertai, pasak prokuroro, mergaitei nenustatė padidinto polinkio fantazuoti, tačiau patikino, jog ji negalėjo suprasti su ja daromų veiksmų. Be to, ekspertai pažymėjo, kad mergaitę neigiamai veikia jos atskyrimas nuo motinos.

Pirmiausia teismas apklaus liudytojus

Prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą A. Ūso advokatas pareiškė, kad kaltinamasis nepripažįsta kaltės. „Tai ne vaiko, o suaugusio žmogaus žodžiais prikalbėta“, - pareiškė A. Ūso motina.

Kadangi A. Ūsas yra miręs ir negali duoti parodymų, jo advokatas paprašė jo parodymus pagarsinti po liudytojų apklausos. Teismas su tokiu prašymu sutiko.

„Dabar tokią situaciją vertiname kaip atsisakymą duoti parodymus“, - pabrėžė teisėjas A. Cininas.

Teismas nusprendė iš pradžių apklausti liudytojus, paskui ištirti bylos dokumentus, peržiūrėti vaizdo įrašus, o galop – pagarsinti A. Ūso parodymus bei išklausyti jo atstovus.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs kitą antradienį – tada planuojama apklausti D. Kedžio tėvus bei dvi kaimynes, kurioms apie galimą seksualinę prievartą yra pasakojusi mergaitė. Teismas kitame posėdyje norėjo apklausti ir N. Venckienę, tačiau jos apklausa atidėta kitam kartui – į teismą išvykus mergaitės senelei ir globėjai nebus kam ją prižiūrėti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausė apie 200 liudytojų

Mažametės tvirkinimo byla nagrinėjama iš naujo, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinė sesija, kurią sudarė penkiolika Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, savo neskundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojo proceso tęsimas, tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.

Teismų praktiką formuojantis LAT mano, kad net po mirties nagrinėjant A. Ūso bylą bus sudarytos prielaidos įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.

Vadinamąją Kauno pedofilijos bylą nagrinėti teisme prašė A. Ūso artimieji ir D. Kedžio sesuo. Tuo tarpu Generalinė prokuratūra buvo įsitikinusi, kad reabilitavimo procesas A. Ūso atžvilgiu negalimas.

DELFI primena, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos A. Ūsui buvo pareikšti įtarimai ir dėl seksualinio prievartavimo, tačiau jie vėliau buvo panaikinti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Be to, byloje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą teisėjo Jono Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei šios sesers Violetos Naruševičienės atžvilgiu nutraukti, „jiems nepadarius nusikalstamos veikos“.

Byloje taip pat nustatyta, kad prieš V. Naruševičienės dukrą seksualinės prievartos veiksmai nebuvo padaryti.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta beveik 200 liudytojų, atlikti medicininiai, psichologiniai, fonoskopiniai tyrimai, gautos specialistų išvados, naudotasi Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pagalba.

Be to, tyrimo metu buvo išanalizuoti gauti telefoninių pokalbių, tarpusavio kontaktų duomenys, kai kurių byloje apklaustų asmenų duoti parodymai patikrinti poligrafu (melo detektoriumi).

Apie pedofiliją pirmasis prabilo D. Kedys, kuris vėliau, kaip įtariama, nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę.