Tačiau ryšių su visuomene ir reklamos ekspertus rinkimams politikai ir politinės partijos samdo ne tik Lietuvoje ar Rusijoje, kuri mūsų šalyje ypač garsėja kaip didžiausia vadinamų juodųjų rinkiminių technologijų kūrėja ir skleidėja. Viešieji ryšiai yra neatskiriama ir senųjų demokratijų rinkiminių kampanijų bei politikos apskritai dalis.
1997 metais, pasitelkusi ryšių su visuomene profesionalus, Didžiojoje Britanijoje parlamento rinkimus triuškinančiai laimėjo pernai rudenį atsistatydinusio ministro pirmininko Tony Blair‘o vadovaujama Leiboristų partija. Artėjant naujiems parlamento rinkimams šioje šalyje, tą patį siekia padaryti ir kita pagrindinė jos politinė jėga - konservatoriai, vadovaujami jauno ambicingo politiko David‘o Cameroon‘o. Britų konservatoriai ilgiau nei dešimtmetį išbuvo politinėje opozicijoje ir, siekdami pergalės rinkimuose, žūtbūt siekia pakeisti savo partijos įvaizdį.
Demokratiniai rinkimai visame pasaulyje kuo toliau, tuo labiau virsta viešųjų ryšių technologijomis pagamintų politikų ir politinių partijų įvaizdžių prekyba, ir ne daug ką teturi su tiesioginiais elektorato interesais bei poreikiais. Tiek naujųjų, tiek senųjų demokratijų piliečiai ne itin domisi didžiąja politika; jų aktyvumas rinkimuose taip pat yra nedidelis. Šiandien aršios verslo tarpusavio konkurencijos sąlygomis atstovaujamoji demokratija tolydžiom virsta vartotojiškąja demokratija, kur piliečiai iš tikrųjų daugiau renkasi tarp vartojimo prekių nei tarp politinių programų.
Tuo tarpu patys politikai ir politinės partijos tampa prekėmis, rinkėjams parduodamos, naudojant verslo reklamos metodus. Taigi, šiandien rinkimuose demokratinių valstybių piliečiai dažnai renkasi tarp politikų ir politinių partijų beveik lygiai taip pat, kaip rinktųsi tarp skirtingų automobilių, mobilių telefonų ar kvepalų.
Vis dėlto, senosiose demokratijose piliečiams nereikia rinktis iš keturiasdešimties politinių partijų kaip mums. Be to, britai ar amerikiečiai savo politines partijas ir politikus pažįsta žymiai geriau. Tuo tarpu Lietuvoje artėjantys Seimo rinkimai greičiausiai kaip niekada anksčiau taps politinio marketingo technologijomis paremtas šou.
Pasak ryšių su visuomene specialistų, šiandien Lietuvos politikai yra dar labiau nutolę nuo rinkėjų, ir todėl sunkiai randa su jais bendrą kalbą. Todėl siekdami laimėti kuo daugiau rinkėjų balsų, šiemet daugelis politikų ketina save reklamuoti kaip patikimus, savus ir besirūpinančius rinkėjais. Nemažai politinių partijų planuoja turus per Lietuvą, susitikimus su rinkėjais, bendravimą telefonu, sveikinimus įvairių sukakčių proga, gyventojų lankymą namuose.
Tačiau svarstydami už ką balsuoti rudens Seimo rinkimuose, mes turėtumėme ne tik atsižvelgti į mūsų politikų ir politinių partijų pakuotę, t.y., kaip jie atrodo reklaminiuose stenduose ar politinėse kelionėse per Lietuvą arba kaip kalba per televiziją, radiją ar net atsidūrę ant mūsų namų slenksčio. Prieš balsuodami, turėtumėme labai gerai pasidomėti jų praeities darbais ir ką jie žada savo politinėse programose.
Kad nepasijustumėme, lyg rinktumėmės tarp skirtingų automobilių, mobilių telefonų ar kvepalų. Ir kad mūsų pasirinkimas tarp Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskicho netaptų panašus į pasirinkimą tarp „Nokia“ ir „Sony Ericsson“ mobilaus telefono; pasirinkimas tarp Artūro Zuoko ir Eligijaus Masiulio nebūtų kaip pasirinkimas tarp „Dolce & Gabbana“ ir „Gucci“ kvepalų, o tarp socialdemokratų ir konservatorių - kaip tarp japoniško ir prancūziško automobilio.
