Uždirbdami daugiau lietuviai ateitį piešia niūriau

Lietuviai dėl savo pačių ir visos šalies ekonominės situacijos yra pesimistiškiausi per pastaruosius trejus metus. Tokius duomenis pateikia Statistikos departamentas, atlikęs vartotojų nuomonių tyrimą. Tačiau departamento duomenimis, lietuvių finansinė padėtis ir toliau gerėjo – iki 20 proc. didėjo atlyginimai, o vidutinės šeimos pajamos vienam nariui padidėjo per 169 Lt.

2007 metų gruodį ketvirtadalis apklaustų lietuvių tikėjosi, kad šiais metais jų finansinė padėtis pagerės, penktadalis manė, kad pablogės, o daugiau nei pusė pokyčių nesitiki.

Tuo tarpu 2006 metais, dauguma gyventojų – 58 proc. – tikėjosi, kad jų finansinė padėtis nepasikeis, o 27 proc. manė, kad pagerės, tik 12 proc. laukė pablogėjimo.

Tačiau jau po metų atsakinėdami į Statistikos departamento pateiktus klausimus ketvirtadalis pripažino, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, tiek pat pripažino sulaukę pagerėjimo, o pusė nurodė, kad ji nepasikeitė.

2006 metų pabaigoje gyventojai buvo optimistiškesni – 35 proc. nurodė, kad jų šeimos finansinė situacija pagerėjo.

Kalbėdami apie šalies finansus 2007 metų pabaigoje gyventojai buvo dar pesimistiškesni. 39 proc. mano, kad pernai šalies ekonominė padėtis pablogėjo, taip manančių 2006 metais buvo dvigubai mažiau.

Atsakydami į klausimus apie ateinančius dvylika mėnesių 31 proc. tvirtino, kad šalies finansinė padėtis pablogės, ketvirtadalis – kad pagerės, o 40 proc. manė, kad nesikeis.

„Gyventojų lūkesčiai pastaruoju metu prastėja (...). Nesunku atspėti, kas nulėmė lūkesčių pablogėjimą. Pirmoji priežastis – infliacija, nes kainų augimą žmonės greičiausiai pajaučia, o antroji – palūkanų augimas. Tiek gyventojų skolinimasis vartojimui, tiek būstui sparčiai didėjo, o palūkanų augimas reiškia, kad reikia daugiau lėšų skirti paskolų finansavimui", – metinėje spaudos konferencijoje aiškino statistikos departamento direktorius Algirdas Šemeta.

Jo teigimu, kai žmonės pesimistiškiau žvelgia į ateitį, mažėja vartojimas, didėja taupymas, o tai gali kiek sumažinti kainų ir ekonomikos augimą.

Namų ūkių pajamos vienam gyventojui per 2007 metus padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu – per 169 Lt. Miesto gyventojų disponuojamos pajamos išaugo dvigubai daugiau – 202 Lt – nei kaimo gyventojų, kurių pajamos per metus padidėjo 102 Lt.

„Atotrūkis tarp miesto ir kaimo gyventojų disponuojamų pajamų 2006 metais kiek sumažėjęs praėjusiais metais vėl padidėjo ir skyrėsi 47 proc.", – sakė jis.

Vidutinės vartojimo išlaidos per devynis praėjusių metų mėnesius buvo 723,3 Lt vienam šeimos nariui. Vienas miestietis išleido beveik šimtu litų daugiau nei vidutinis lietuvis – 816,5 Lt, o kaimo gyventojas pora šimtų litų mažiau – 536,9 Lt.

Vidutinis lietuvio darbo užmokestis pernai „į rankas“ buvo 1359,3 Lt, o 2006 metais – 1092,9 Lt.

Lietuvoje ir toliau mažėja gyventojų skaičius. 2008 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3,366 mln. gyventojų, tai yra 18,8 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Pernai gimė 800 kūdikių daugiau nei 2006 metais – 22 100, tačiau mirusiųjų buvo taip pat 800 daugiau nei užpernai – 45 600.

Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, iš Lietuvos pernai emigravo daugiau gyventojų nei 2006 metais – 13800 gyventojų, tačiau kiek padidėjo ir imigrantų skaičius. Pernai į Lietuvą gyveni atvyko 8500, tarp jų 72 proc. buvo Lietuvos piliečiai.