Pagal šių metų pradžioje įsigaliojusią tvarką, ar IĮ dirba, ar jos savininkas pensininkas, ar net neįgalusis – privalo mokėti mokestį „Sodrai“ nuo minimalios 800 litų algos, t. y. apie 300 litų (37,5 proc.). Be to, padidintas pelno mokestis. Anksčiau, jei individuali įmonė uždirbdavo mažiau nei 25 tūkst. litų per metus, šio mokesčio mokėti nereikėjo. Dabar 5 proc. mokestis privalomas, net jei uždirbai vos litą.
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, IĮ savininkas Gintaris Stoškus dabartinę tvarką apibūdina negailėdamas palyginimų: „Valdžia, ignoravusi verslininkų nuomonę, dar kartą prisidirbo. Dabar, kai savininkai masiškai pradėjo likviduoti įmones, valdininkai mums pataria IĮ perregistruoti į UAB arba rinktis kitokią verslo įteisinimo formą. Labai nusivyliau finansų ministre Ingrida Šimonyte, kai ji, pasikvietusi verslininkus, pasiūlė steigti kažkokias šeimynines UAB.
Susidariau nuomonę, kad finansų ministrė mėgsta fantastiką. Tegul nepyksta, tačiau aš jai net savo įmonės buhalterijos reikalų tvarkyti nepatikėčiau.“
Belsis į darbo biržas
Praėjusių metų pabaigoje jurbarkietį į darbo grupę pakvietė Ūkio ministerija. Po diskusijų G.Stoškus ir kolegos smulkieji verslininkai pateikė pasiūlymus dėl IĮ apmokestinimo. Visi tikėjosi, kad Vyriausybė pasirinks būtent Ūkio ministerijos darbo grupės pasiūlymą. Tačiau atsitiko kitaip. Dabar aiškėja, kad Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) grupės pasiūlymams.
VL žiniomis, Vyriausybės nariai net nustebo, pamatę tokią SADM iniciatyvą. Šios ministerijos darbo grupė, vadovaujama viceministrės Audronės Morkūnienės, nusprendė, jog smulkieji verslininkai turėtų užkamšyti „Sodros“ biudžeto skyles. Dabar bandoma teisintis, kad į SADM darbo grupę buvo kviesta ir smulkiųjų verslininkų, tačiau niekas nebenori atskleisti jos sudėties. G.Stoškaus žiniomis, ministerija buvo pasikvietusi kelias verslo pradžiamoksles jaunas klaipėdietes. Patirties stokojančias jaunas merginas SADM atstovai nesunkiai įvarė į kampą. Sprendimo rezultatai siaubingi: jau vasarį prasidėjo IĮ likvidavimas, o šį mėnesį besitraukiančių iš verslo banga dar padidėjo.
Akivaizdu, kad padėtis blogėja kiekvieną dieną. Jeigu Vyriausybė skubiai nesiims veiksmų, po kelių mėnesių individualiojo verslo neliks. Taigi ir „Sodros“ skylės ne tik nebus užkamšytos, bet ir dar labiau padidės, nes kai kurie buvę IĮ savininkai ateis į darbo biržas. SADM viceministrei A.Morkūnienei teks sukti galvą, kur gauti lėšų pašalpoms mokėti.
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos prezidentas Arturas Mackevičius mano, kad klaida apmokestinant IĮ padaryta specialiai.
„Mano nuomone, tai bauda už iniciatyvą. Neretai iš žmonių reikalaujama mokėti mokesčius, nors jokių pajamų jie negauna. Tai absurdiška padėtis. Aš nuolat bendrauju su tais žmonėmis ir žinau: daugelis jų dabar moka mokesčius iš santaupų. Tačiau taip ilgai tęstis negali. Kodėl UAB įsteigęs verslininkas gali įdarbinti save, ir nebūtinai visu etatu, o tiek, kiek yra darbo, tačiau IĮ savininkas taip elgtis negali?“ – stebisi A.Mackevičius.
Į Kauno verslininkų asociacijos prezidentą būtent šiomis dienomis kreipiasi ir pensinio amžiaus sulaukę verslininkai. Jie negali patikėti Vyriausybės sprendimais.
„Maža to, kad šie žmonės dvejus metus gaus sumažintą pensiją, nes dirba, ir pensija sumažinta vidutiniškai apie 200 litų. Tačiau dar, jeigu turi IĮ, per mėnesį „Sodrai“ privalės mokėti 300 litų. Skaičiuokime: gaunantiems minimalią pensiją telieka 150–200 litų. Štai ir gyvenk. O juk darbo nėra, užsakymų įmonėms taip pat trūksta“, – pasakoja A.Mackevičius.
G.Stoškus ir jo kolegos tvirtina iš pradžių siūlę kompromisus. Jeigu Vyriausybė taip nori didinti mokesčius, tai reikėtų nors susitarti dėl aplinkybių: kas ir kokiomis sąlygomis mokės naujus mokesčius.
„Mūsų pozicija buvo tokia: IĮ savininkui turėjo būti suteikta teisė įsidarbinti pagal darbo sutartį ir mokėti sau tokį atlyginimą, kokį gali įmonė. Nuo šios sumos jis turėtų mokėti ir socialinio draudimo mokestį, būtų apdraustas ligos atveju, gautų kitokias išmokas išėjęs į pensiją“, – diskusijas primena G.Stoškus.
Tačiau atsitiko kitaip.
Siūlo stabdyti įstatymų galiojimą
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė apgailestauja, kad mokesčių projektus rengę Vyriausybės nariai, kaip ir visada, išvengs atsakomybės.
„Dabar pripažįstama, kad padaryta klaida, tačiau niekas nenori skaičiuoti, kiek nuostolių padaryta ir verslui, ir valstybei“, – piktinasi Z.Sorokienė. Ji siūlo mokesčių reformą pradėti nuo valdininkų atsakomybės didinimo. Esą tik tuomet valdininkai, prieš priimdami sprendimus, atidžiau pasidomės verslo aplinka.
Kokia išeitis dabar?
„Reikia kuo skubiau sustabdyti nuo metų pradžios galiojančius įstatymus, rengti naujus projektus, kurie tenkintų ir valstybę, ir verslininkus“, – sako Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.
Valdžiai rūpi tik jos reikalai
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė Dalia Matukienė nepraranda vilčių, kad padėtis bus skubiai taisoma.
„Ūkio ministerija pripažįsta, kad Vyriausybė padarė klaidą, ir pritaria mūsų pasiūlymams stabdyti įstatymo galiojimą“, – sako ji.
Be to, artimiausiomis dienomis SVV taryba susitiks ir su naujojo mokesčio iniciatore SADM viceministre A.Morkūniene. Pokalbis bus karštas. Pasak D.Matukienės, SVV taryba reikalaus, kad Vyriausybė pirmiausia atliktų išsamų tyrimą, kokia mokesčių našta tenka kiekvienos rūšies verslui, ir tik tada diskutuotų apie mokesčių keitimus.
„Deja, šiuo metu Finansų ministerija, Ūkio ministerija, SADM ir savivaldybės – kiekviena galvoja tik apie savo reikalus, nemato bendro vaizdo. Taip ant smulkiųjų verslininkų užkrauta mokesčių našta persirito per 50 proc.“, – apgailestavo D.Matukienė.
Komentarai
Nejaučia verslo pulso
Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:
Šis atvejis dar kartą parodė, kad Vyriausybė nejaučia verslo pulso. Ministrai teikia įstatymo pataisas neapgalvotas, neaptartas su realiai rinkoje dirbančiais žmonėmis. Ar specialiai norima sunaikinti smulkiuosius verslininkus, ar tokie mokesčiai priimti stichiškai, nesuvokiant padarinių?
Paradoksalu, kad iš sau darbo vietas susikūrusių žmonių reikalaujama mokėti daugiau mokesčių negu jie gauna pajamų. Kodėl taip atsitiko, kas tokių nutarimų autoriai? Mano žiniomis, tarp autorių yra viceministrė A.Morkūnienė. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbo grupė rinkosi jau du kartus, tačiau įdomu, kad į ją pateko tik opozicijos atstovai. Valdantieji, privirę košės, darbo grupės veikloje nedalyvauja. Mano siūlymas konkretus: atšaukti pastaruosius sprendimus, palikti, nors ir neidealią, 2009 m. galiojusią tvarką ir toliau diskutuoti, kaip pagerinti aplinką smulkiesiems verslininkams.
Individualioji įmonė – rizikinga
Rimvydas Jasinavičius, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas:
Aš verslą pradėjau iš karto nuo UAB. Gal pirmiems žingsniams ir apsimoka kurti IĮ, tai padaryti paprasčiau, nereikia pradinio kapitalo ir iš pradžių yra galimybių šiek tiek sumažinti mokesčius. Tačiau labai greitai iškyla poreikis steigti UAB. Priežastis paprasta: didėja rizika. Juk IĮ savininkas atsako visu savo šeimos turtu, o versle būna visokių netikėtumų. Pavyzdžiui, sužlugs kokia nors svarbi sutartis ir bankrutuosi, teks atiduoti paskutinius marškinius. UAB atsako tik bendrovės turtu.
Apmokestinta neprotingai
Donatas Žiogas, VšĮ „Verslininkų namai“ direktorius:
Vasarį Kauno apskrityje labai daug IĮ buvo likviduota. Manau, kad tai kryptingas IĮ naikinimas. Šiuo metu individuali veikla apmokestinta tiesiog neprotingai: mokesčių našta siekia 40–50 proc. Taip esant krizei apmokestinta veikla, kai žmogus pats susikuria darbo vietą, neprašo iš valstybės pašalpų. Mano nuomone, šiuo metu IĮ mokesčiai turėtų siekti 20 proc. pelno. Tada verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą, būtų labiau motyvuoti imtis individualios veiklos, už pajamas mokėti mokesčius ir gauti socialines garantijas.
Jeigu Vyriausybė nusprendė naikinti IĮ, tai reikėjo numatyti pereinamąjį laikotarpį. Deja, Seimas nepritarė pasiūlymui UAB įstatinį kapitalą sumažinti iki 1000 litų. Kitaip elgiasi kaimynai latviai: artimiausiu laiku Latvijoje įmonę bus galima steigti, turint 1 latą įstatinio kapitalo. Svarbu, kad žmonės imtųsi verslo, o ne eitų į darbo biržas.