„Kol nėra sukaupta pinigų, jokie atlyginimai ir pensijų atstatymai yra negalimi. O pinigų reikia sukaupti tiek, kiek jų buvo 2008 m., iki krizės. Reikia, kad biudžeto pajamos grįžtų į tokį lygį, o iki to dar tikrai toli. Ir kad deficitas būtų tokio pat lygmens, koks buvo 2008 m. pradžioje: tai yra 1,5 proc. BVP. Dabar yra 9 proc.“, - žurnalistams teigė premjeras.
Seimas ketvirtadienį ėmėsi svarstyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kurį anksčiau buvo atmetęs. Šio įstatymo pataisomis norima, kad valstybinių ir senatvės bei kitokio tipo pensijų karpymas galiotų ne iki kitų metų pabaigos, kaip nustatyta dabar, o iki šių metų paskutinio mėnesio.
Konstitucinis Teismas paskelbė verdiktą, jog dirbantiems pensininkams net ir ekonominės krizės metu pensijų negalima mažinti labiau nei kitiems, o sumažintas pensijas visiems senatvės pensininkams būtina kompensuoti.
Tame pačiame sprendime Teismas taip pat pripažino, kad ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ar itin sunki ekonominė padėtis gali tęstis ilgiau nei vienerius metus, tačiau esą šalies ekonomikos būklę reikia įvertinti kasmet. Be to, nutarime pabrėžiama, kad sumažintos pensijos, išmokos bei atlyginimai pasibaigus krizei turi būti kompensuojami.
„Čia taip sau paprastai pasakyti, kad nuo kitų metų sausio 1 d. gyvenimas bus gražus Konstitucinis Teismas to neleidžia“, - svarstė A. Kubilius.
Anksčiau premjeras yra sakęs, kad Konstitucinio Teismo išaiškinime nenurodoma kompensuoti pensijų sumažinimo visu 100 proc.
DELFI primena, kad reaguojant į krizę Lietuvoje buvo apkarpytos senatvės pensijos, motinystės, tėvystės išmokos, bedarbių pašalpos, vaiko pinigai, taip pat sumažinta valstybės tarnautojų, politikų bazinė alga, aptirpo biudžetininkų darbo užmokestis.