Būta visko – ašarų, susitaikymų, barnių, tačiau pats tėvas namuose nėra net balso pakėlęs, todėl ji patyrė tikrą šoką, kai vieną dieną, neleisdama tėvui išeiti pirkti alkoholio, buvo užpulta ir sumušta.
Kai tėvą atveža vaikas, medikai greičiau priima
Kaip pasakoja mergina, tėvas geria jau apie 16 metų. Iš pradžių tai neatrodydavo problema, netgi atvirkščiai, kai tėvas išgerdavo, mergaitė žinodavo, kad namuose bus linksma – daug visokių anekdotų ir pokštų. Tačiau atėjo metas, kai situacija tapo nevaldoma.
Grįžęs tėvas labai atgailaudavo, dievagodavosi, kad tai nepasikartos. Galiausiai jis pats suprato, kad yra priklausomas.
„Išbandė visokiausių gydymo būdų, buvo ir užsikodavęs. Tačiau tai padėdavo daugių daugiausiai metams. Bene ilgiausiai veikė Šičko metodas. Teko rašyti dienoraštį, lankytis sveikuolių klube. Jie yra subūrę bendruomenę, kurioje visi vieni kitus palaiko. Tėtis tuo metu negėrė gal trejus metus. Tačiau kartą sutiko vaikystės draugus ir pradėjo su jais bendrauti. Vis siurbtelėdavo alaus ir po truputį užsikabino. Jis kompanijoje niekada neatlaikydavo raginimo: „Tu ką, ne vyras, kad negali išgerti?“ Aplinkiniai juk nežinojo apie jo bėdą – kad po tos taurelės jis užsikabins ilgam. Dabar manau, kad problemos jokiu būdu negalima slėpti, reikia kalbėtis apie tai. Kita vertus, jeigu su mama nebūtume jo „dengusios“, nežinia, kokia reakcija būtų darbe. Esu tikra, kad ir mano santykiai su draugais mokykloje būtų kitokie, jeigu tapčiau alkoholiko dukra. Mūsų šeima taip sumaniai viską slėpė, kad daug kas iki šiol nežino, kad tėvas yra alkoholikas“, - svarstė mergina.
Per ilgą alkoholizmo stažą buvo visko – daugybė nevilties akimirkų, klausimų „kodėl tai man“, ašarų, prašymų, maldavimų, pykčio ir barnių.
„Esame ir kartu verkę, aš jį ir glostydavau, ir valgyti gamindavau, naktimis nemiegodavau, girdydavau arbatomis ir sriubytėmis, kad tik jis liautųsi gerti. Jis tarsi ir norėjo sustoti, bet negalėjo. Esu jam ir laiškų rašiusi, ir pykusi, rėkusi, ko tik nedariusi. Būna, kai grįžta iš detoksikacijos, vieną kartą nekalbi, kitą kartą palaikai, prašai daugiau to nedaryti, o kai nepavyksta, rėki. Buvo laikas, kai jį tekdavo vežti į ligoninę, kai aš ir mokiausi, ir dirbau, ir egzaminui ruošiausi, taigi nelengva kartais būdavo visa tai atlaikyti. Bandydavome nuo jo slėpti alkoholį, tačiau jis rasdavo būdų, kaip išsaugoti atsargas – perpildavo jį į mineralinio vandens buteliuką, kad neatpažintume. Kartais nesuprasdavai, ko jis vis į tualetą vaikšto ir darosi vis girtesnis ir girtesnis“, - pasakojo Asta.
Bandymas apsaugoti nuo dar vieno butelio baigėsi smurtu
Tiesa, vyras niekada nekeldavo balso ar rankos nei prieš žmoną, nei prieš dukrą. Todėl galima įsivaizduoti, koks merginai buvo šokas, kai ji vieną dieną buvo primušta.
„Nors tėvas buvo taikus žmogus, visgi alkoholis darė savo darbą. Paskutiniu metu jis tapo labiau egocentriškas ir elgėsi nelabai gražiai. Jam jau buvo tapę norma, kad aš jį nuolat gelbėju, nebejautė jokio dėkingumo. Vieno užgėrimo metu jam užtvėriau duris, kai jis norėjo eiti nusipirkti dar alkoholio. Paprastai jis gerdavo užsidaręs savo kambaryje ir nesirodydavo. Pasakiau, kad pats laikas sustoti, nes po kelių dienų baigiasi atostogos ir jam reikės į darbą. Ryte kaip tik buvome labai gražiai kartu papusryčiavę, pasidžiaugiau, kad įstojau į magistrantūrą, tačiau dabar jo nuotaika buvo kita. Mes šiek tiek apsistumdėme, jis mane griebė už plaukų ir pradėjo galvą labai smarkiai trankyti kumščiais. Pasipriešinti nelabai galėjau. Nors jis ir alkoholikas, pagal savo metus fiziškai labai stiprus, kadangi visą gyvenimą užsiėmė sportu. Lankė ir baseiną, ir sporto klubą, vakarais mindavo dviračiu, o ryte bėgiodavo“, - aiškino pašnekovė.
Pašalinęs kliūtį nuo durų, merginos tėvas išėjo, o ši paskambino policijai. Jai jau buvo nusibodę būti nuolatine savo tėvo globėja, be to, ji ne juokais išsigando – o jeigu jis grįš dar piktesnis?
„Vėliau pradėjau jo gailėti, graužtis, gal nereikėjo skambinti. Tačiau labai gerai, kad atvažiavę pareigūnai net nesileido į kalbas dėl mano abejonių. Iškart jį išvežė ir pradėjo bylą dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis pats buvo šokiruotas, kad jį išveža, dar bandė pasigirti savo pareigomis, bet tai nepadėjo. Pareigūnai paklausė, ar man reikia pagalbos. Tuo metu buvau labai išsigandusi ir pasakiau, kad reikia. Taip susidūriau su Vilniaus moterų namų specialistais. Už tas konsultacijas esu be galo dėkinga. Išsipasakojau, išsiverkiau, bet ir gavau naudingų patarimų. Pagalba pasiteisino šimtu procentų. Būtent ten mane paskatino išeiti iš namų ir gyventi savo gyvenimą. Dabar taip ir darau – juolab kad jau galiu pati save išlaikyti. Su tėvu vėl pradėjau bendrauti tik praėjus keliems mėnesiams, neturėjau, ką jam pasakyti. Jis pats man ryžosi paskambinti. Vėliau skambino mama ir sakė, kad tėvas labai džiaugėsi, kad su juo kalbėjausi“, - teigė Asta.
Su tėvu pasikalbėjo tik po kelių mėnesių
„Aš asmeniškai jos vietoje taip nebūčiau dariusi, man jau toks gyvenimas buvo nusibodęs. Galima teisinti, kad tai liga, visgi žmogus turi tvarkytis su savimi. Galima vežti prablaivinti kartą per metus, porą kartą, bet ne kas mėnesį Manau, gerai padariau, kad iškviečiau policiją. Juk sakoma, kad kai vieną kartą užsileidi, smurtas gali pasikartoti. Taigi jam tai bus pamoka. Pakankamai pažįstu šį žmogų, kad tikėčiau, jog jis daugiau taip niekada nepasielgs. Nuo to karto jis nebegeria, pasikeitė jo požiūris į kai kuriuos dalykus“, - teigė pašnekovė.
Mergina tikina, kad toks gyvenimas visgi nepavertė jos nelaimingu žmogumi. Atvirkščiai. „Su tėvais visiškai nutraukti santykių taip pat neketinu – vis dėlto esu vienturtė, jie mane myli, jiems rūpi, kaip gyvenu. Pagaliau tėvų nesirenkame. Aš gyvenu pagal credo, kad tai, kas tavęs nesužlugdo, padaro tave stipresnį. Aišku, norėčiau, kad nieko panašaus mano gyvenime nebūtų nutikę, bet gal tuomet nebūčiau tokia motyvuota, taip atkakliai nesiekčiau savo tikslų. Kita vertus, jaučiuosi šiek tiek užsiblokavusi nuo praeities. Nuo vaikystės išmokau: kai yra problema, tiesiog ją sprendi, o po to apie tai daugiau nebegalvoji“, - svarstė pašnekovė.
Kaip pati mergina vertina alkoholį? Ji prisipažįsta nesanti visiška abstinentė, tačiau niekada nežiūrinti į stipriųjų gėrimų pusę, o vyną ragaujanti saikingai. Ji tikrai žino, kokio modelio savo šeimoje nenorėtų, ir tikina, kad savo geriantį vyrą paliktų iš karto – nė nebandytų jo gelbėti iš priklausomybės gniaužtų.