Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos vairuotojai buvo pradėti pratinti prie minties, kad ilgainiui teks mokėti dar vieną mokestį – už tai, kad turi automobilį. Mokesčiai už automobilius galioja daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, tad greičiausiai nuo jo nepabėgsime ir mes. Klausimas tik vienas – kaip ir už ką mokėsime ?
Iki šiol buvo kalbama, kad mokesčio dydis priklausys nuo variklio darbinio tūrio – kuo daugiau litrų, tuo daugiau jie kasmet kainuos. Esą taip vykdomas socialinis teisingumas, nes galingesnius automobilius perka turtingieji, todėl jie ir mokėti gali daugiau. Tačiau toks mokestis neskatina pirkti nei ekologiško, nei naujesnio automobilio, kaip kad yra beveik visoje ES. Todėl valdžios siūlymui prieštaraujantys specialistai siūlo įvertinti antrą variantą – automobilius apmokestinti pagal jų taršą.
„Siekiant, kad automobilių parkas būtų sureguliuotas, mokestis turėtų būti susietas su didžiausia mašinų blogybe, t.y. tarša. Iš 27 ES valstybių tik 4 neturi automobilių mokesčio, o iš įvedusių 19 turi mokesčius pagal taršą. Pavyzdžiui, 2003 m. pagamintas automobilis teršia 200 kartų daugiau nei tas, kuris pagamintas pernai. Variklio kubatūra to neparodo. Tad ko yra siekiama? Gauti pinigų ir neaišku kaip juos panaudoti valstybės biudžete, ar paskatinti žmones galvoti, su kokiais automobiliais jie važiuoja?“, – aiškino Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas
TV laidos „Ne vienas kelyje“ siužete žiūrėkite apie diskusijas dėl automobilio mokesčio, taip pat apie tai, ar sunku nustatyti senų mašinų taršą ir ką apie mokestį galvoja senovinių automobilių savinininkai.
TV laidą „Ne vienas kelyje“ žiūrėkite sekmadieniais, 17 val. per LNK.