Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ragina vairuotojus laukti, praneša „TV3 žinios“.
Avarijų virtinė
„Mirties kelias“. Ypatingai atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno, – sako dažnai magistrale „Via Baltica“ važinėjantis vairuotojas Justinas. – Šitas kelias jau seniai turėjo būti padarytas [platesnis] ir būtų mažiau aukų“.
Iš dešimties tūkstančių kasdien tarp Kauno ir Lenkijos pravažiuojančių automobilių daugiausia – vilkikai. „Mirties keliu“ pramintame kelyje nuolat įvyksta avarijos. Praeitą savaitę, trečiadienio rytą, netoli Marijampolės žuvo du vyrai - automobilio „Peugeot“ vairuotojas ir keleivis. Abu Latvijos piliečiai. „Peugeot“ susidūrė su vilkiku MAN. Pastarojo vairuotojas nenukentėjo.
Jau kitą dieną šiame kelyje netoli Kazlų Rūdos susidūrė susidūrė mikroautobusas, krovininis automobilis ir sunkvežimis, vienas asmuo buvo sužalotas. Visos transporto priemonės lietuviškais valstybiniais numeriais.
Vairuotojai sako, kad dviejų juostų magistralė tiesiog per siaura tokiam mašinų srautui. „Be abejo. Galbūt tik dėl to ir įvyksta tos avarijos, kad yra labai siaura. Ir labai intensyvus eismas“, – „TV3 žinioms“ sako Justinas.
Kad viename svarbiausių šalies kelių neišsitenka visos transporto priemonės ir todėl įvyksta daug avarijų sutinka ir specialistai.
„Viena esminė problema – greičio viršijimas ir bandymas aplenkti. Kitas dalykas, kad magistraliniu keliu naudojasi tiek dviratininkai, tiek traktorininkai, tiek kitos transporto priemonės, kurios kliudo važiuojantiems tranzitu“, – teigė Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovas Šarūnas Jankauskas.
Pamažu rekonstruoja
LAKD vadovas sako, kad yra viltis, jog netrukus magistralė „Via Baltica“ nusikratys „Mirties kelio“ pavadinimo. Kelias pamažu rekontruojamas – iš dviejų juostų daroma keturios. Kauno savivaldybės ribose praplatinta dešimties kilometrų atkarpa, dabar darbai vyksta Kazlų Rūdos savivaldybėje.
„Via Balticos“ ruožas nuo Kauno iki Marijampolės ir nuo Marijampolės iki Kalvarijos pasienio posto yra pats svarbiausias kelių direkcijos ir visų mūsų – kaip tranzitinės valstybės – projektas“, – tvirtina LAKD vadovas Egidijus Skrodenis.
„Finansavimas šitiems projektams yra trūkstamas, tačiau mes, peržiūrėję visus savo įgyvendinamus projektus, visus trūkstamus pinigus „Via Balticai“ perskyrėme šitam projektui, nes mes – kaip tranzitinė valstybė – pirmausiai turim susitvarkyti šitą savo ašį, ant kurios laikosi ir ekonomika ir susisiekimas“ , – sako E. Skrodenis.
Planuojama, kad magistralė nuo Kauno iki Lenkijos sienos iš dviejų į keturias juostas bus perdaryta iki 2021 metų. Jei viskas vyks pagal planą, pavyzdžiui, Varšuvą bus galima pasiekti žymiai greičiau – lenkai taip pat platina magistralę. Nuo Lietuvos pasienio iki Varšuvos magistralę ketinama perdaryti iki 2020-ų metų.