Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ragina vairuotojus laukti, praneša „TV3 žinios“.

Avarijų virtinė

„Mirties kelias“. Ypatingai atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno, – sako dažnai magistrale „Via Baltica“ važinėjantis vairuotojas Justinas. – Šitas kelias jau seniai turėjo būti padarytas [platesnis] ir būtų mažiau aukų“.

Iš dešimties tūkstančių kasdien tarp Kauno ir Lenkijos pravažiuojančių automobilių daugiausia – vilkikai. „Mirties keliu“ pramintame kelyje nuolat įvyksta avarijos. Praeitą savaitę, trečiadienio rytą, netoli Marijampolės žuvo du vyrai - automobilio „Peugeot“ vairuotojas ir keleivis. Abu Latvijos piliečiai. „Peugeot“ susidūrė su vilkiku MAN. Pastarojo vairuotojas nenukentėjo.

Policijos duomenimis, automobilis „Peugeot 307“, galimai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (važiavo nuo Marijampolės pusės) ir susidūrė su vilkiku, važiavusiu nuo Kauno pusės, vairuojamu Lietuvos piliečio.
Tuo šis įvykis, deja, nesibaigė. Pareigūnams stabdant automobilius, važiuojančius nuo Kauno pusės, į pirmą sustojusį lengvąjį automobilį „Ford Fiesta“ trenkėsi „VW Passat“, kurį vairavo latvis. Jis atsitrenkė važiuodamas ta pačia kryptimi. „Ford Fiesta“ nuo smūgio partrenkė eismą reguliuojantį pareigūną (pareigūnas nuo smūgio buvo nusviestas į griovį, dėl galimų sužalojimų jis buvo išvežtas į Marijampolės ligoninę, po apžiūros, nustačius kojos ir rankos nubrozdinimus bei šono sumušimą, paleistas į namus.
Eismo įvykio metu nukentėjo ir pirmajame automobilyje „Ford Fiesta“ ant galinės sėdynės sėdėjusi moteris (g. 1983 m.) - ji išvežta į Marijampolės ligoninę, o 4 mėn. kūdikis išvežtas į Kauno klinikas. Įvykio metu buvo sužalotas ir antrojo automobilio „VW Passat“ keleivis (g. 1977 m.) Latvijos Respublikos pilietis, kuris išvežtas į Marijampolės ligoninę.

Jau kitą dieną šiame kelyje netoli Kazlų Rūdos susidūrė susidūrė mikroautobusas, krovininis automobilis ir sunkvežimis, vienas asmuo buvo sužalotas. Visos transporto priemonės lietuviškais valstybiniais numeriais.

Vairuotojai sako, kad dviejų juostų magistralė tiesiog per siaura tokiam mašinų srautui. „Be abejo. Galbūt tik dėl to ir įvyksta tos avarijos, kad yra labai siaura. Ir labai intensyvus eismas“, – „TV3 žinioms“ sako Justinas.

Kad viename svarbiausių šalies kelių neišsitenka visos transporto priemonės ir todėl įvyksta daug avarijų sutinka ir specialistai.

„Viena esminė problema – greičio viršijimas ir bandymas aplenkti. Kitas dalykas, kad magistraliniu keliu naudojasi tiek dviratininkai, tiek traktorininkai, tiek kitos transporto priemonės, kurios kliudo važiuojantiems tranzitu“, – teigė Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovas Šarūnas Jankauskas.

Pamažu rekonstruoja

LAKD vadovas sako, kad yra viltis, jog netrukus magistralė „Via Baltica“ nusikratys „Mirties kelio“ pavadinimo. Kelias pamažu rekontruojamas – iš dviejų juostų daroma keturios. Kauno savivaldybės ribose praplatinta dešimties kilometrų atkarpa, dabar darbai vyksta Kazlų Rūdos savivaldybėje.

„Via Balticos“ ruožas nuo Kauno iki Marijampolės ir nuo Marijampolės iki Kalvarijos pasienio posto yra pats svarbiausias kelių direkcijos ir visų mūsų – kaip tranzitinės valstybės – projektas“, – tvirtina LAKD vadovas Egidijus Skrodenis.

Skaičiuojama, kad magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijai nuo Kauno iki Lenkijos reikės maždaug 500 mln. eurų. Kol kas investuota tik 50 mln.
Egidijus Skrodenis

„Finansavimas šitiems projektams yra trūkstamas, tačiau mes, peržiūrėję visus savo įgyvendinamus projektus, visus trūkstamus pinigus „Via Balticai“ perskyrėme šitam projektui, nes mes – kaip tranzitinė valstybė – pirmausiai turim susitvarkyti šitą savo ašį, ant kurios laikosi ir ekonomika ir susisiekimas“ , – sako E. Skrodenis.

Planuojama, kad magistralė nuo Kauno iki Lenkijos sienos iš dviejų į keturias juostas bus perdaryta iki 2021 metų. Jei viskas vyks pagal planą, pavyzdžiui, Varšuvą bus galima pasiekti žymiai greičiau – lenkai taip pat platina magistralę. Nuo Lietuvos pasienio iki Varšuvos magistralę ketinama perdaryti iki 2020-ų metų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (213)