Iššūkis darbdaviams – kaip įtraukti darbuotojus į darnumo veiklas: pasidalijo patirtimis

Personalo specialistų jau nebestebina, kai darbo pokalbių metu kandidatai ima klausinėti apie įmonės tvarumo iniciatyvas ar šioje srityje nuveiktus darbus. Savo ruožtu žmogiškųjų išteklių specialistai apie darnumą dabar išmano gerokai daugiau negu prieš 5 ar 10 metų. Tai rodo, kad tvarios veiklos pažanga organizacijose nėra vien tvarumo vadovų reikalas.

Įmonės Lietuvoje taip pat pamažu išmoksta, kaip padėti savo darbuotojams atrasti tvarumą jų kasdienėse veiklose, taip pat randa kūrybiškų būdų įprasminti pasiektos pažangos rezultatus.

Darnumo ekspertai pranešime žiniasklaidai teigia netikintys, kad įmonėje įmanoma sukurti vieną iniciatyvą, kuri visus darbuotojus staiga paverstų tvarumo, lygybės ar įvairovės ambasadoriais. Į savo darbą pašnekovai žvelgia kaip į ilgalaikį procesą, o darbuotojų atsiliepimai ir teigiamas grįžtamasis ryšys – tik vienas iš būdų pamatuoti nueitą kelią.

Darnumas – strateginė verslo dalis

Darnumo ekspertė, buvusi Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė Lietuvos verslo progresą tvarumo srityje vertina teigiamai, bet kur tobulėti, pasak jos, dar yra.

„Vis daugiau organizacijų mato darnumo suteikiamas naudas ir galimybes taip suvaldyti rizikas. Tačiau požiūriai ir taktika organizacijose skiriasi. Vieni vadovai į darnumą žvelgia kaip į vienintelį verslo raidos kelią ir skatina tvarias inovacijas. Antri žvelgia kaip į pokytį, prie kurio reikia prisitaikyti, be būtinybės jame aktyviai dalyvauti. Treti, deja, laukia, kol atsiras prievolė ir naujos taisyklės, kurių būtina laikytis. Pastarieji klausia, kada prasidės baudos ir koks bus jų dydis“, – situaciją apžvelgia A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Pasak jos, ypač ryškūs ir dideli pokyčiai vyksta tarptautinėse korporacijose ir jų įmonėse Lietuvoje, bet gerąsias praktikas jau perima ir lietuviško kapitalo įmonės, valstybinės organizacijos. Skiriamas didelis dėmesys mokymams, strategijų plėtrai, samdomi darnumo profesionalai. Svarbiausia, kad jei anksčiau daugumai įmonių darnumas buvo kažkur greta pagrindinio verslo, kaip papildoma strategija, dabar vis dažniau tai tampa verslo strategijos dalimi, o tai – labai svarbus požiūrio ir mąstymo pokytis.

Pataria pradėti nuo bendros diskusijos

A. Alijošiutės-Paulauskienės nuomone, darnumas versle turi būti suvokiamas kaip aplinkosauginių ir socialinių poveikių visumos valdymas. Jis neįmanomas be visų sričių, visų lygių darbuotojų, savininkų, akcininkų ir visų kitų suinteresuotųjų įsitraukimo.

„Žinoma, svarbiausia yra strateginio lygmens įsitraukimas, nes tvarūs sprendimai – tai investicijos. Tačiau be bendradarbiavimo tarp visų suinteresuotųjų, bus sunku juos įgyvendinti“, – sako ekspertė.

Ekspertų teigimu, pirmas žingsnis organizacijai, žengiančiai pokyčių keliu, galėtų būti diskusija „Kas mums yra darnumas?“. Organizacijos nariams tai padeda suprasti ne tik visos organizacijos, bet ir asmeninės veiklos poveikius: kokie kiekvieno darbuotojo veiksmai prisideda prie tvarumo, o kokie – ne.

„Darbuotojai visada yra pirmieji, kurie priima sprendimus, kurie padeda arba ne įgyvendinti darnumo principus. Kuo daugiau darbuotojų pavyksta įtraukti – tuo sėkmingesnė bus pažanga“, – mano pašnekovė ir priduria, kad vieno universalaus algoritmo nėra, kiekviena organizacija turi rasti savo kelią darnumo link.

Padeda asmeninis dėmesys

Lietuvos oro uostų komunikacijos ir darnumo projektų vadovė Beatričė Paškevičiūtė pastebi, kad kolegos ir kolegės organizacijoje vis labiau įsitraukia į darnumo temas: planuodami įvairius projektus vis dažniau aptaria, kokius darnius sprendimus būtų galima integruoti, kad jie atlieptų atitinkamus socialinius, aplinkosaugos, valdysenos aspektus. Tokį požiūrį bendrovėje skatina vidinis projektas „Žingsniu į priekį“, kurio tikslas kiekvieną mėnesį kalbėti apie skirtingą darnumo temą ir iš arčiau supažindinti kolegas, kodėl ta tema svarbi organizacijai ir kas po ja slypi.

„Pokytį pajutome ir per darbuotojų įsitraukimą. Kai pernai vasarą organizacijoje atlikome darnumo projektų reviziją, paaiškėjo, jog jų iš viso turime per 130, kuriuos įgyvendina skirtingi skyriai ir įvairių kompetencijų žmonės. Tai – labai daug. Jeigu suskaičiuotume šiemet, tai projektų būtų dar daugiau, nes žmonės, sužinoję apie darnumo prasmę, poveikį visuomenei ir sau, įgauna didesnę motyvaciją ieškoti darnių sprendimų dėl savęs ir aplinkos. Darbdaviui svarbiausia komandoms suteikti reikiamą strateginę kryptį, palaikymą ir įrankius. Tai kuria jausmą, kad visų idėjos laukiamos, visi gali imtis pokyčių“, – dalijasi B. Paškevičiūtė.

Pasak jos, norint įtraukti darbuotojus į darnias veiklas, suteikti jiems daugiau šios srities žinių, svarbus asmeninis dėmesys. „Organizacijoje laikomės požiūrio, kad reikia rasti būdą pirmiausia darbuotojams parodyti, kokia nauda iš darnių sprendimų yra jiems asmeniškai – iš to kyla susidomėjimas, vidinis stimulas, žinių bagažas. O tada atskleidžiama ir kuriama vertė visai organizacijai bei visuomenei“, – dėsto B. Paškevičiūtė.

Kaip vieną iš ryškiausių tokių iniciatyvų, Lietuvos oro uostai įvardija pavasarį pradėtą tradiciją – kiekvienas iš 600 darbuotojų per gimtadienį gauna sertifikatą, liudijantį, kad jo ar jos vardu yra pasodinamas medis, kuris niekada nebus nukirstas. Užteko vos kelių mėnesių, kad paaiškėtų, jog darnios gimtadienio dovanos padeda tęsti dialogą apie tvarumą su visais darbuotojais, net ir tais, kurie prieš tai šia sritimi domėjosi mažiau.

Tikslas – įdiegti tvarumo įprotį

Kad darbuotojams labai svarbu parodyti sukurtą vertę, pabrėžia ir „Ignitis grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera. Apie tvarumą vis dažniau kalba ir kandidatai, norintys tapti naujais organizacijos nariais.

„Atrankų specialistai pastebi, kad į įvairias pozicijas grupės įmonėse kandidatuojantys žmonės skaito informaciją apie tvarumą mūsų organizacijoje, tuo domisi ir turi klausimų šia tema. Tai – stiprus indikatorius, kad ši tema vis dažniau patenka į esamų ir potencialių darbuotojų akiratį“, – pastebi V. Neviera.

Vis tik, specialistas pabrėžia, kad tvarumas yra kur kas daugiau negu tai, kas atsiduria tvarumo ataskaitose. Tai – nuoseklus darbas, įtraukiantis visą organizaciją, ir yra ne vien tvarumo specialistų atsakomybė.

„Mūsų atveju su tvarumu plačiąja prasme susiję klausimai prasideda dar nuo darbo skelbimų, kurių formuluotėmis norime didinti abiejų lyčių susidomėjimą darbu energetikos sektoriuje, ir tęsiasi per visą darbuotojų buvimo organizacijoje laiką. Tad labai svarbu ir tai, kaip elgiasi organizacijos senbuviai, kokį pavyzdį rodo vadovai, kaip organizacija įgalina elgtis tvariai“, – pasakoja V. Neviera. Skatinant pažangą bendrovėje, pasak jo, reikšmingas vaidmuo tenka edukacijai, kad darbuotojai įgytų gebėjimą kasdienius procesus ir aplinką vertinti iš tvarumo perspektyvos, suprastų, kaip gali prisidėti, palaikyti permainas.

„Gyvenimas – o didelę jo dalį sudaro ir darbas – vadovaujantis tvarumo principais turėtų tapti įpročiu, kuris veikia automatiškai, negalvojant. Tačiau iki tol turime žengti daug žingsnelių, kurie skatina kiekvieną darbuotoją pagalvoti apie tai, kaip jis savo veiksmais darbe galėtų prisidėti prie visos organizacijos tikslų siekimo, pavyzdžiui, emisijų mažinimo ir kitų. Tai – tokia pati praktika, kai kolegos ir kolegės gali siūlyti idėjas, kaip pagerinti darbo sąlygas, kurti gerą atmosferą darbe“, – dalijasi V. Neviera.

Anot jo, diskusijų apie tvarumą nauda yra dvipusė, nes padeda organizacijai pamatyti, kur galima pasitempti, o kur jau nuveikta tiek, kad verta didžiuotis. Tiek vieno, tiek kito svarbu nepamiršti.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite ČIA. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.