Privačiame miške bet kas gali grybauti, uogauti ar panorėjęs kvėpuoti grynu oru. Privačių miškų savininkai sako, kad pareigų jie turi daug, o teisių – mažai.
IV miškų kategorija
Įstatymai, kaip ir visose srityse Lietuvoje, gana dažnai keičiasi. Kalbant apie miškus – ne išimtis, todėl pasitaiko painiavos. Pasak miškininkų, ketvirtos kategorijos (ūkiniuose) miškuose leidžiama daugiausia veiklos.
„Viskas prasideda nuo valdos ploto. Jeigu jūsų turimas miškas yra ne didesnis kaip 3 ha, ūkininkauti yra paprasčiau - nereikalingas miškotvarkos projektas“, - pasakoja bendrovės „Timbex“ vyriausias miškininkas Andrius Kertenis.
Jeigu miško turite daugiau, specialistas turės parengti projektą, kuriame numatyti kirtimai ir kita ūkinė veikla miške.
Brandaus miško kirtimas
Yra keli brandaus miško kirtimo būdai: plynas ir neplynas.
„Neplynai kertama tuo atveju, jei po medžiais yra užsisėjęs perspektyvių pagrindinių rūšių pomiškis. Jis nėra užstelbtas, auga gražūs medeliai. Tuomet keliais etapais nukertamas viršutinis ardas, duodama šviesos pomiškiui augti, tokiu būdu išvengiama želdinimo išlaidų, greičiau užauginamas miškas“, - tęsia A. Kertenis.
Plynai kertama, kai nėra perspektyvaus pomiškio ar kitais atvejais. Nacionaliniuose parkuose miškai daugeliu atvejų taip pat kertami neplynai (net jeigu ir nėra pomiškio).
Kirsti galima subrendusį medį
Net jeigu turite miško žemės, jūsų rankos nėra laisvos. Ne kiekvieną medį panorėjęs galite pjauti. „Eglė ketvirtoje miškų grupėje kertama 70 metų, beržas, juodalksnis, liepa – 60 metų, pušis ir uosis – 100 metų, o ąžuolas – net 120 metų“, - vardija miškininkas.
Jeigu miškas kertamas plynai, iškyla labai svarbus klausimas – kaip mišką atkurti. „Dabar jau šiek tiek liberalesni įstatymai. Privačiam miško savininkui palikta daugiau laisvės pasirinkti: ar palikti iškirstą plotą savaiminiam žėlimui, ar dalinai atželdinti, ar taikyti ištisinį želdinimą. Bet kuriuo atveju planuojant bet kokią ūkinę veiklą miške siūlau konsultuotis su miškininkais specialistais, nes dabar priimti sprendimai ir atlikti darbai lems tolimesnę miško ateitį“, - pataria A. Kertenis.
Lentos ir malkos
Miškininkystės veikla pasiryžęs verstis lietuvis daugiausia pajamų gauna iš žaliavinės medienos – jos paruošimo ir pardavimo.
„Smulkesni verslai - uogos, grybai, vantos, šluotos, sula, vaistažolės“, - vardija A. Kertenis.
Populiarėja poilsio ir turizmo organizavimo verslai. Tinkamai pasiruošus taip pat galima gauti nemažas pajamas.
Daugeliui miškininkystės darbų, rekreacinei veiklai vystyti galima gauti paramą iš ES struktūrinių fondų.
Uogauti gali bet kas
Pasak A. Kertenio, Lietuvos įstatymuose numatyta, kad miškas daugiau vertinamas kaip ekosistema, ir jis turi duoti naudą ne vienam asmeniui, bet visai visuomenei.
„Štai dėl ko neribojamas kitų asmenų (ne savininko) buvimas miške. Yra tam tikrų apribojimų, kuomet savininko sodyba yra nuosavo miško apsuptyje, žinoma yra valstybinių miškų, kuriuose įsteigti rezervatai ar kitos saugomos teritorijos ir lankymasis juose griežtai reglamentuotas“, - pasakoja miškininkas.
Ką privalo savininkas?
Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Vilija Masaitienė pažeria daugybę miško savininko pareigų: šeimininkas privalo saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėtų kirtimų, įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones (valyti užšlemštą mišką ir kt.), informuoti apie atsiradusias ligas ir kenkėjus valstybinius miškų pareigūnus, želdintinas ir atželiančias kirtavietes atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo, užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą, laikytis teisės aktų reikalavimų.
„Privataus miško savininkas turi teisę valdyti, naudoti miško valdą ir disponuoti ja teisės aktų nustatyta tvarka (tai apima ir miško kirtimus, ir laukinės augalijos naudojimą, ir t.t.)“, - pasakoja V. Masaitienė.
Pasak jos, vandens telkinio apsaugos juostoje draudžiama vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus.
„Jei planuojama kirsti vieną ar kelis nesaugotinus medžius, suderinus su regiono aplinkos apsaugos departamento valstybiniu miškų pareigūnu (jei tie medžiai auga miško žemėje reikalinga užpildyti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką) neturėtų kilti problemų dėl medžių nukirtimo“, - tikino ministerijos atstovė.