Kompostavimas labai naudingas aplinkai
Ruduo yra pats geriausias laikas kompostuoti atliekas. Kompostavimo specialistas Andrius Juknevičius informuoja, kad šis metų laikas yra gamtos sąstingio pradžia, todėl namų kiemuose daugėja nukritusių lapų, žolių, iš kurių gaminamos geriausios trąšos.
„Pavasaris – švarinimosi metas, todėl daugiausia vežamos iš po rudens užsilikusios žaliosios atliekos. Vasarą dominuoja ravėjimo liekanos, nupjauta žolė, šienas, kurių pasitaiko ir rudenį. O rudenį didžiąją atliekų dalį sudaro nukritę lapai, nugenėtos šakos, nuvytusios gėlės, įvairių augalų likučiai. Atėjus šaltajam metų sezonui visi biologiniai procesai tampa beveik neaktyvūs arba išvis sustoja“, – sako A. Juknevičius.
Pirmiausia kompostavimas naudingas gamtai. Kompostavimo pagalba galima perdirbti net iki 50 proc. atliekų, kurios būtų iškrautos sąvartynuose ir terštų orą metano dujomis – pagrindiniu šiltnamio efekto sukėlėju. Žinoma, kompostuojant atliekas naudojama mažiau šiukšlių maišų, todėl į gamtą išmetama mažiau plastiko.
Kalbant apie naudą gamtai, Lietuvos edukologijos universiteto profesorė, oranžerijos vadovė, vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė sako, kad kompostas dar ir pagalbinė priemonė augalams, kad jie galėtų pasisavinti maistingas medžiagas iš dirvožemio.
„Iš komposto gautas substratas yra labai praturtintas mikroorganizmais. Mūsų, žmonių, organizmai negali pasisavinti maistingų medžiagų be skrandyje esančių mikroorganizmų pagalbos, taip ir augalai. Jiems mikroorganizmai mineralizuoja organines medžiagas ir padaro prieinamas“, – aiškina T. Jokšienė.
Netinkamas kompostavimas – žala gamtai
Kompostuodami organines atliekas siekiame kelių tikslų. Visų pirma taip sumažiname į sąvartynus vežamų šiukšlių kiekį. Gamtos taip yra surėdyta, kad natūraliai visus žuvusius augalus ir gyvūnus suskaldo (suėda) mikroorganizmai. O jų šios veiklos produktas – kompostas – yra maistinga terpė augalams, kurią galime naudoti kaip trąšas arba substratą. Galime tik džiaugtis, kad tai pritaikome gyvendami ir mieste. Dar labiau reikėtų džiaugtis, kad taip elgdamiesi tampame aktyviais gamtos gyventojais. O tai įpareigoja numatyti bent tris žingsnius į priekį. Ką sumesime į komposto krūvą, tą ir turėsime kompostinėje žemėje. Jeigu kartu su augalų liekanomis mesime lakuotas, dažytas medienos atliekas, plastikinius maišelius, tai iš jų pasklidusius teršalus surasime kompostu patręštuose augaluose ir žemėje. Sumetę maisto atliekas, priviliosime kates, paukščius. Juos pamaitinsime. Jeigu nenorime, komposto krūvas galima uždengti. Nuo pūvančių atliekų gali sklisti nemalonus kvapas. Bet atliekas galima kompostuoti toliau nuo namų arba jas užberti žemėmis.
„Jeigu kompostuosime pagal taisykles, aplinkai žalos nėra. Tačiau jei tik ten pridėsime kenksmingų medžiagų, augalai jas sugers. Tai yra tokia pati žala, kaip ir ant žemės numesto plastiko, kuris yra daugelį metų. Tai yra absoliučiai tas pats, ar mes ant žemės numesim, ar į kompostą įdėsime“, – aiškina profesorė.
Anot jos, iš komposto kenksmingos medžiagos patenka į dirvožemį, tada į gruntinius vandenis, o iš ten visi susikaupę teršalai išplaunami į upes, ežerus.
Taip pat specialistai sako, kad gyventojams nerekomenduojama kartu su kitomis biologiškai skaidžiomis atliekomis kompostuoti ir visas maisto atliekas. Nerekomenduojama mesti maisto atliekų, nes jas gali pulti įvairūs vabzdžiai.
Lietuvos Agrarinių ir miško mokslų centro atstovė dr. Karolina Gvildienė, kalbėdama apie bioskaidžių atliekų kompostavimą akcentuoja, kad atsiranda gyventojų, ieškančių medžiagų savo kompostinėms sąvartynuose. Anot jos, to daryti negalima.
Be to, griežtai draudžiama kompostuoti sintetinių ir tepalais užterštų, biologiškai neskaidžių atliekų, tokių kaip stiklas, baterijos, audiniai, dažyta mediena, vaistai, žurnalinis popierius, gyvūnų išmatos, gaminiai, kuriuose yra plastikinių ar metalinių detalių.
Dažniausiai kompostuojamos ir geriausiai dirvožemiui tinkančios atliekos, pasak A. Juknevičiaus, yra vaisių ir daržovių lupenos, kavos tirščiai, arbatos pakeliai. Taip pat visos biologiškai skaidžios atliekos: sodo ir daržo augmenija, šienas, šiaudai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augmenija ir dumbliai.
Kompostinę pasidarykite patys
Norintys gauti naudos iš bioskaidžių atliekų pirmiausia turėtų pasigaminti ar įsigyti kompostinę.
Visiems norintiems nuosavų namų šeimininkams atliekų tvarkymo centrai nuomoja kompostines, tačiau nenorintys įsipareigoti, jas gali pasidaryti patys.
Keli GRYNAS.lt kalbinti Vilniaus miesto sodininkai aiškina, kad norint pasigaminti kompostinę tereikia seno konteinerio ar didelės plastikinės dėžės, tuomet su gręžtuvu prasigręžioti mažų skylių per visus šiukšlių dėžės šonus ir dugną. Skylių reikia, kad būtų sukurta ventiliacija. Oro cirkuliacija yra viena svarbiausių kompostavimo sąlygų. Kompostavimo dėžę reikia laikyti uždengtą.
Neturintys laisvos dėžės, ją gali susikalti patys. Kompostavimo dėžę galima sukalti iš lentų. Dėžės šonuose būtina palikti tarpus oro cirkuliacijai. Dėžės aukštis turėtų būti apie 1 m, taip bus patogiau krauti ir vartyti kompostą. Dėžės plotis turėtų būti apie 1-2 metrus, ilgis – pagal poreikius. Dėžės dugne reikėtų sukrauti šakų, kad vyktų oro cirkuliacija.
Tiesa, mediena yra ne tokia patvari medžiaga kaip plastikas. Kita vertus, tai pigus būdas parūpinti sau komposto dėžę.
Kaip kompostuoti?
Pasigaminus kompostinę arba ją gavus atliekų tvarkymo centre, vertėtų išsiaiškinti, kaip teisingai kompostuoti. Visų pirma, komposto dėžės dugne paklojamas medžio skiedrų, smulkių šakelių, šaknų sluoksnis. Tuomet užpilamas sodo ir daržo augalinių atliekų ir drėgmę sulaikančių medžiagų (durpių, pjuvenų, susmulkintų šakų) sluoksnis. Tai užtikrina oro patekimą į kompostą.
Stambesnes atliekas rekomenduojama smulkinti, o štai virtuvės atliekas – sumaišyti su augalų atliekomis. Taip pat sausas atliekas - su šlapiomis, smulkias - su stambiomis. Į kompostą rekomenduojama įdėti keletą stambesnių šakelių, kurios neleis atliekoms susislėgti. Tiesa, komposto masė neturi būti per daug suslėgta ir šlapia, tačiau neturi būti ir per daug puri.
Kompostuojamos atliekos turi būti drėgnos, tačiau ne tiek, kad jas paspaudus imtų lašėti vanduo.
Kompostavimosi procesas vyksta greičiau ir geriau jei yra kuo įvairesnės atliekų rūšys. Į naują kompostą galima įdėti šiek tiek jau pagaminto komposto, tai pagreitins mikroorganizmų dauginimąsi.
Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytės struktūros, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį.
Svarbu net komposto vieta
Be to, reikšminga net kompostavimo vieta. Tinkamiausia vieta komposto krūvai ar dėžei yra daržas arba sodo kampas, kad atliekos galėtų būti šalinamos jų susidarymo vietoje ir kartu negadintų aplinkos vaizdo. Taip pat rekomenduojama vietą parinkti po lapus metančiu medžiu, kad vasarą būtų pavėsis, o žiemą kiek įmanoma apšviestų saulė.
Jei komposto krūva nėra labai didelė, piktžoles ar užkrėstus augalus taip pat galima mesti, tačiau reikėtų užtikrinti, jog temperatūra krūvoje siektų bent 70 ⁰C laipsnių.
„Tam reikėtų sukurti „šiltnamio efektą“, uždengiant komposto krūvą plėvele. Taip pasieksite aukštą temperatūrą, kurioje visi kenksmingi organizmai bus pasmerkti žūti“, – rekomenduoja A. Juknevičius.
Negali nematyti kompostavimo naudos
Vilniuje gyvenantis sodininkas Ričardas atliekas kompostuoja jau trejus metus. Vyras GRYNAS.lt kalbėjo, kad kompostuoja bulvių lupenas, vaisių žieveles, arbatžoles ir kavos tirščius. Žinoma, į kompostą deda nukritusius medžių lapus, nupjautą žolę.
„Didelė nauda dirvožemiui. Kompostu tręšiu daržą, kurį už namo turiu pasisodinęs. Natūralios trąšos - nereikia naudoti mineralinių ar cheminių“, – pasakoja Ričardas.
Sodininkas priduria, kad neįmanoma nepastebėti dėl komposto pagerėjusio dirvožemio.
„Kai pradėjau naudoti kompostą, kaip trąšas, pastebėjau, kad dirvožemis tapo kur kas derlingesnis. Negaliu nepastebėti teigiamų pasikeitimų“, – komposto privalumus vardija vilnietis.
Savo kompostinę jis pasidarė pats iš paprastos plastikinės dėžės. Kaip kompostuoti, vyras paskaitęs internete.
Specialistai tvirtina, kad kompostavimas yra ne tik puiki priemonė mažinti atliekų sąvartynuose kiekį, bet ir natūrali trąša auginantiems daržoves arba gėles. Reikia žinoti, kad kompostas turi būti pagamintas pagal rekomendacijas ir tik iš galimų kompostuoti atliekų, nes priešingu atveju kompostas padarys žalą ne tik tręšiamai augalijai, bet ir gruntui, požeminiams vandenims.