Flamingai (Phoenicopterus rubber) ilsėdamiesi dažniausiai stovi ant vienos kojos. Mokslininkai iškėlė daugybę hipotezių, kodėl paukščiams patinka taip stovėti snaudžiant, tačiau niekas iki šiol nėra išsamiai ištyręs paaiškinimų.
Matthew Andersonas, Filadelfijos Saint Joseph's universiteto psichologas, tyrė flamingų elgesį – pavyzdžiui, kodėl ruošdamiesi miegoti galvą jie lenkia ne į kairę, bet į dešinę pusę. Kitas loginis žingsnis jo tyrime buvo išsiaiškinti, ar jie teikia pirmenybę dešinei ar kairei kojai, kai stovi arba ilsisi. Būtent tada M. Andersonas pastebėjo, kad niekas nėra ištyręs, kodėl flamingai mėgsta stovėti ne ant dviejų, o ant vienos kojos.
Neištirtos hipotezės
M. Andersono teigimu, tarp neištirtų hipotezių, kurias pateikė mokslininkai, yra idėja, jog stovėdami ant vienos kojos flamingai leidžia pailsėti kitos kojos raumenims ir kad tai svarbu termoreguliacijai arba kūno temperatūros palaikymui.
Šios hipotezės teorinis pagrindas yra toks: stovėdamas ant vienos kojos flamingas atpalaiduoja kitą, kuri dėl to neįsitempia ir nepavargsta, tad kai flamingą užpuola plėšrūnas, jis gali judėti greičiau.
Antroji neįprastą flamingų pozą aiškinanti teorija, termoreguliacija, buvo iškelta dėl to, kad yra žinoma, jog paukščiai šilumą praranda būtent per kojas, tad laikydamas vieną koją iškeltą paukštis išsaugo kūno šilumą.
Tirdamas šias hipotezes M. Andersonas ir jo tyrėjų komanda stebėjo Filadelfijos zoologijos sode laikomus flamingus.
Tikrindami raumenų nuovargio teoriją tyrėjai stebėdami flamingus fiksavo, per kiek laiko jie pradeda judėti, kai stovi ant vienos arba ant dviejų kojų. Jei teorija teisinga, pirmuosius žingsnius paukštis turėtų žengti greičiau, kai stovi ant vienos kojos, tačiau M. Andersonas išsiaiškino, kad paukščiai daug greičiau pajudėdavo, kai stovėdavo ant dviejų kojų, todėl ši hipotezė buvo atmesta.
Tirdami termoreguliacijos teoriją tyrėjai užfiksavo temperatūrą ir oro sąlygas, kai flamingai ilsėjosi. Jie pastebėjo, kad kai oras buvo šiltesnis, daugiau paukščių stovėdavo ant dviejų kojų, o vėsesniu oru daugiau jų stovėdavo ant vienos kojos.
Vandens gyventojai
Mintis, kad tropiniame klimate gyvenantis paukštis turi saugoti savo kūno šilumą, skamba nelogiškai, tačiau nepamirškime, kad flamingai daugiausiai laiko praleidžia vandenyje, todėl kūno šilumos jie netenka daug greičiau – prisiminkite, koks šiurpas pereina per kūną netgi šilčiausią vasaros dieną išlipus iš vandens telkinio.
„Vanduo labai greitai sugeria kūno šilumą, – žurnalui „LiveScience“ pasakė M. Andersonas. – Todėl flamingai turi kaip įmanoma labiau stengtis ją išsaugoti.“
Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, ypač stebint laisvėje gyvenančius flamingus, M. Andersonas sakė, kad jo darbas, kuris bus išsamiai aprašytas kitame žurnalo „Zoo Biology“ numeryje, įrodo, jog termoreguliacija yra pagrindinė priežastis, paaiškinanti išskirtinę flamingo stovėseną.
Neatmetamos ir kitos hipotezės, pavyzdžiui, kad stovėdami ant vienos kojos flamingai apsisaugo nuo parazitų ir grybelių, kurių gali būti vandenyje.