Abejos varlių rūšys pasižymi tikrai išskirtinėmis savybėmis – varlės lapalaipės geba skleisti garsus, kurios primena paukščio čiulbėjimą, o kininės medvarlės gali netgi sklandyti. Juostuotąsias lapalaipes varles zoologijos sodas gavo dovanų iš Rygos zoologijos sodo, o labai jaunas medvarles dar 2014 metais sodui padovanojo gyventojas.
Juostuotoji lapalaipė (Phyllobates vittatus) - nedidelė varliagyvių šeimos atstovė. Šios varlės pasižymi ne tik išskirtinėmis skleidžiamo garso sąvybėmis, tačiau yra ir nuodingos. Tai varlės slapukės, paprastai gyvenančios grupėmis. Gindamos savo būveinę jos išskiria batrachotoksiną, kuris veikia kaip labai stiprus kardiotoksinas. Šios medžiagos sutrikdo širdies ritmą, virpėjimą ir gali privesti netgi prie žmogaus širdies nepakankamumo. Šie gyvūnai daugiausiai paplitę Ramiojo vandenyno pakrantėje Kosta Rikos ir Panamos tropiniuose miškuose. Minta smulkiais vabzdžiais, o veisiasi lietinguoju sezonu. Patinėliai sulaukę 8-10 mėnesių pradeda skleisti garsą, kuris primena paukščių čiulbėjimą. Tokiu elgesiu lapalaipių patinai bando atkreipti patelių dėmesį.
Kininė sklandančioji medvarlė (Rhacophorus dennysii) – yra didelė ir stambi varlė, galinti užaugti net iki 10 cm. Tai naktiniai gyvūnai, turintys dideles juodas akis. Šios varlės yra žinomos dėl savo gebėjimo nusklęsti itin didelius atstumus. Medvarlės turi ploną membraną tarp priekinių ir užpakalinių kojų pirštų, kuri suteikia galimybę sklandyti, o taip pat dideles lipnias kojų pagalvėles. Taip šios varlės gali kaboti ant medžių, kur dažniausiai ir yra sutinkamos. Sklandančios varlės yra paplitusios Pietryčių Kinijos ir Vietnamo kalnuotose miškų vietovėse, o minta daugiausiai vabzdžiais.