Plaučiai – vienas didžiausių organų. Jeigu juos būtų galima išskleisti, išeitų padengti visą teniso aikštelę.
Dažniausiai kvėpuojama tik per vieną šnervę. Kvėpavimas keičiasi kas 1,5–2 val.
Žmogus kvapą per šnerves užuodžia skirtingai. Paprastai kvapas per dešinę šnervę malonesnis negu per kairę.
Dešinysis plautis daugiau talpina oro negu kairysis.
Žmogus per gyvenimą vidutiniškai įkvepia apie 22 kg dulkių.
Gilus kvėpavimas duoda panašią naudą kaip aerobikos pratimų atlikimas.
Žmogus vidutiniškai įkvepia 21 600 kartų per dieną, o įkvepiamo ir iškvepiamo oro tūris yra apie 800 litrų.
Žmogaus plaučiuose yra apie 300 milijonų kapiliarų. Jeigu juos sudėtume į vieną liniją, kapiliarai nusidriektų apie 1 600 km.
Ramybės būsenoje žmogus įkvepia 12–15 kartų per minutę.
Vyrai kvėpuoja lėčiau negu moterys ir vaikai.
1983 m. krūtinės ląstos chirurgas Džoelis Kuperis Toronte (Kanada) atliko pirmąją sėkmingą plaučių persodinimo operaciją.
Kvėpuojant iš organizmo pasišalina apie 70 % nereikalingų medžiagų, per odą – apie 20 %, su šlapimu – apie 7 %, su išmatomis – apie 3 %.
Jeigu naktį nubundama dėl noro šlapintis, priežastis gali būti kvėpavimas per burną, kuris skatina šlapimo pūslės susitraukimus ir sužadina jausmą, kad metas apsilankyti tualete.
Moksliškai įrodyta, kad kvėpavimo pratimai mažina nerimą, baimę, dirglumą, depresijos požymius, raumenų įtampą, nuovargį, palengvina virškinimo sutrikimus ir galvos skausmą.