Mitybos racionas, praturtintas kalciu, bus visiškai nenaudingas, jei šio mineralo organizmas nepasisavins arba pasisavins tik iš dalies. Kad kalcio pasisavinimo procesas vyktų sklandžiai, reikalingas vitaminas D, kuris, kaip žinia, gaminasi odoje veikiamas saulės.
Tačiau kiek gi tos saulės mes turime. Todėl dažnai kalcio mums ir trūksta. Su amžiumi situaciją blogina dar ir tai, kad smegenų ląstelės senėja ir nebepajėgia susidoroti su viena pagrindinių užduočių - hormoninių procesų reguliavimu. Todėl joms reikalinga pagalba - mikroelementai cinkas, selenas ir varis.
Ne ką svarbesni yra magnis, fosforas, varis, boras ir manganas, vitaminai B6, C ir K, taip pat folio rūgštis. Jie skatina kalcio pasisavinimą kauluose ir jungiamajame audinyje.
Todėl tinkama mityba, aprūpinanti organizmą kalciu, turi būti įvairi. Racione turėtų būti pakankamai žuvies, įvairių gūžinių daržovių (brokolių, žiedinių kopūstų ir t.t.)
Lengvai pasisavinamo kalcio plius naudingųjų medžiagų, padedančių jam patekti į organizmą, yra ankštinėse daržovėse, riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose. Daug vitamino D alyvuogių ir linų aliejuje, svieste.
250 g jogurto – 450 mg kalcio
100 g. Konservuotų sardinių – 300 mg kalcio
1 stiklinėje neriebaus pieno – 300 mg kalcio
1 stiklinėje troškinų kopūstų – 200 mg kalcio
1 stiklinėje troškinų pupelių – 160 mg kalcio
5 džiovintose figose – 140 mg kalcio
1 stiklinėje brokolių – 100 mg kalcio