Holmes ir jos kolegos atliko eksperimentą su vokiškąja ramunėle, kurios žiedai ir lapai naudojami kvapniai arbatai. Keturiolika savanorių kasdien išgerdavo po penkis puodelius arbatos dvi savaites.
Prieš testą, jo metu ir po jo kasdien būdavo paimami šlapimo mėginiai. Tyrimai parodė, kad šlapime pagausėjo medžiagų, siejamų su paspartėjusia antibakterine veikla, ir tai gali paaiškinti, kodėl arbata padeda nuo peršalimo infekcijų.
Taip pat šlapime rastas didesnis kiekis glicino - aminorūgšties, kuri lengvina raumenų spazmus. Todėl arbata padeda esant menstruacijų skausmams, teigė tyrėjai. Glicinas taip pat ramina nervus – tuo paaiškinamas raminamasis arbatos poveikis.
Holmes grupė nustatė, kad šių medžiagų kiekis išliko aukštas praėjus dviem savaitėms po to, kai tiriamieji nustojo gerti arbatą, taigi arbatos veiksmingumas kurį laiką išliko. Tyrimas buvo publikuotas leidinyje Journal of Agricultural and Food Chemistry.
Kitame tyrime mokslininkai nustatė, kad ramunėlių arbata gali turėti priešvėžinių savybių ir, be kitų naudingų sveikatai savybių, mažinti cholesterolio kiekį.
“Kitos arbatos rūšys taip pat gali turėti poveikio”, - teigė Holmes. – “Šiuo metu to dar nežinome.” Ramunėlės pakeičia žarnyno mikroflorą, todėl padaugėja naudingųjų medžiagų.
“Vienas įdomiausių atradimų – kad ramunėlių arbatos poveikis tęsėsi bent dvi savaites savanoriams nustojus gerti arbatą”, - pažymėjo ji.
Šis tyrimas gali būti labai svarbus mokslui, pasakė Hasanas Mukharas, Viskonsino universiteto mokslininkas, tyrinėjęs žaliąją arbatą ir jos vaidmenį stabdant prostatos vėžio plitimą.