Gabumai matematikai buvo akivaizdūs nuo pat vaikystės
Srinivasa Ramanudžanas gimė 1887 m. atokiame Indijos kaime. Nepaisant to, kad neturėjo išsilavinimo, nuo mažens pasižymėjo gabumais matematikai ir turėjo polinkį užduoti neįprastus klausimus bei tyrinėti matematines sąvokas, kurios viršijo įprastą supratimą.
Vieną dieną jis uždavė savo matematikos mokytojui iš pažiūros paprastą, bet gilų klausimą: "Kiek gausime, jei nulį padalysime iš nulio?" Suglumęs mokytojas atsakė: "Tai neapibrėžtas dydis". Tačiau jaunasis Ramanudžanas nebuvo patenkintas šiuo atsakymu. Jis stebėjosi, kodėl negalime sakyti, kad nulis, padalytas iš nulio, yra lygus begalybei, nes kai skaičių dalijame iš vis mažesnio skaičiaus, rezultatas linksta į begalybę.
Toks buvo įgimtas Ramanudžano smalsumas ir netradicinis požiūris į matematiką, net kai jis buvo dar vaikas. Jo polinkis abejoti, mesti iššūkį tradicijoms ir apmąstyti nusistovėjusias matematikos normas padėjo pamatus jo būsimiems matematikos tyrimams.
Jo gebėjimas spręsti sudėtingus uždavinius buvo įgimtas. Jis savarankiškai tyrinėjo matematikos paslaptis, dažnai pats kurdamas teoremas ir lygtis.
Kai jaunuoliui buvo 15 metų, jam į rankas pateko du Džordžo Šubridžo (George Shubridge) kompendiumo tomai, kuriuose buvo tūkstančiai teoremų, daugelis jų turėjo tik trumpus įrodymus ir jokia medžiaga nebuvo vėlesnė nei 1860 m. Išsprendęs šias teoremas, Ramanudžanas žengė toliau, į šiuos matematinius sprendimus įnešdamas savų idėjų.
