Pašnekovė įsikūrė ką tik Lietuvos atostogų sostinės širdyje duris atvėrusiame viešbutyje „Amberton Green Apartments“, kurio apartamentuose įrengtos kompaktiškos virtuvėlės. Renata įpratusi maistą ruošti pati, todėl čia ji turėjo puikias sąlygas gyventi taip, kaip namuose, kuriuose jau daugybę metų eksperimentuoja gamindama sezoninius patiekalus.
R. Ničajienė pagrindiniam Lietuvos naujienų portalui DELFI sutiko duoti interviu, kurio metu atskleidė, kaip gimė kulinarinė knyga, paremta maisto sezoniškumu, ir kokių patiekalų receptais nori dalintis su skaitytojais.
- Kiek laiko gaminate?
- Kiek save pamenu, maisto gaminimas man visada būdavo malonumas. Iš šio mėgiamo užsiėmimo ir gimė mano tinklaraštis sezoninevirtuve.lt, kuris gyvuoja jau ketverius metus.
- Kodėl nusprendėte pildyti tinklaraštį? Ar neužteko gaminti šeimai, bičiuliams? Kodėl norėjote visiems parodyti, ką sugebate virtuvėje?
- Svarbiausia buvo ne rodyti ką sugebu ar moku, bet dalintis savo skaniais atradimais su kitais. Tinklaraštį pavadinau sezoninevirtuve.lt. Tuo metu, kai pradėjau jį rašyti, sezoniškumo virtuvėje idėja nebuvo labai populiari ir maisto tinklaraščiuose žiemos metu karaliavo salotos su pomidorais, o vasarą ir pavasarį – sotūs bulvių patiekalai. Lietuvoje maisto sezoniškumas buvo kiek atitrūkęs nuo virtuvės.
Kai po deficito laikų sovietmečiu parduotuvėse sulaukėme pačių įvairiausių vaisių ir daržovių iš viso pasaulio, suskubome mėgautis viskuo iš karto, todėl kiek pamiršome, kad pomidorai patys skaniausi vasaros pabaigoje, o šviežių braškių verta laukti iki vasaros pradžios. Kiek teko keliauti po pasaulį, kitose šalyse, turinčiose tvirtas maisto tradicijas, situacija kiek kitokia, yra labai vertinami vietiniai sezoniniai maisto produktai.
- Kiek knygų sudaro jūsų kulinarinę kolekciją?
- Niekada neskaičiavau tiksliai, tačiau mano namuose gausu tiek angliškų, tiek lietuviškų kulinarinių knygų. Lentynose jų – apie 70. Dar yra vietos tobulėjimui, vis dar yra ko norėti.
- Ar jūsų išleistoje knygoje „Sezoninė virtuvė: 200 receptų pagal metų laikus“ sugulė receptai iš tinklaraščio, ar išleidote ir naujų, dar nematytų receptų?
Knygoje – tik apie 15 procentų receptų yra iš mano tinklaraščio. Patys skaitytojų mylimiausi ir populiariausi receptai iš sezoninevirtuve.lt atsidūrė ir knygoje. Likusieji – nauji receptai, kurie buvo sukurti specialiai knygai.
- Kodėl nusprendėte išleisti knygą? Galėjote ir toliau sėkmingai pildyti tinklaraštį ir neapsikrauti leidybos rūpesčiais.
- Knyga mano mintyse gyveno trejus metus. Rašydama tinklaraštį jau žinojau, kaip ir ką išdėliosiu knygoje. Tai nėra tik receptų knyga, tai – tarsi virtuvės kalendorius, kuriame aprašyti sezoniniai vaisiai, daržovės, grybai, net žuvis ir mėsa, su kuo jie tinka ir dera bei kada jie patys skaniausi.
Be to, norėjau su savo skaitytojais pasidalinti naujais receptais, tačiau svarbiausia, kad knygoje galėjau daug labiau atskleisti maisto sezoniškumą – tinklaraštyje tiesiog trūko galimybių ir erdvės išreikšti savo požiūrį į maistą. Knygoje rasite ir asmeninių dalykų, skanių mano vaikystės prisiminimų.
- Kiek laiko truko leidyba kai jau pradėjote pirmuosius darbus?
- Knyga gimė per devynis mėnesius. Ją kūrėme kartu su fotografe Egle Mačerauske.
- Ar tinklaraščio rašymas, knygos leidyba jums yra laisvalaikio veikla, kuria užsiimate po darbo? Ar, vis dėlto, tai – jūsų pagrindinis užsiėmimas?
- Šiuo metu man tai tapo darbu pusei dienos. Mamai, turinčiai du vaikus, tai labai tinkamas variantas. Visiems galiu išdalinti savo dėmesį ir man tai patinka. Tinklaraštis sezoninevirtuve.lt gimė tuo metu, kai išėjau iš darbo. Pusę metų teko būti namuose. Tuo metu ir nusprendžiau rašyti. Mano hobis buvo fotografavimas, rašyti taip pat mėgau, kaip ir gaminti maistą.
Meilė maistui – iš vaikystės. Mano močiutė ruošdavo vaišes vestuvėms, mama taip pat visada gamindavo namuose. Nuo vaikystės gyvenau maistu kvepiančioje, jaukioje aplinkoje. Kai susiklostė tam tinkamos aplinkybės, tiesiog panirau visa galva į tai ir aš.
- Kokių atsiliepimų sulaukiate iš savo tinklaraščio vartotojų, bičiulių, kurie pasinaudoja jūsų receptais?
- Man visuomet įdomiausia, kaip tinklaraščio skaitytojai interpretuoja mano receptus. Pati labai nemėgstu gaminti visko taip, kaip parašyta recepte bei griežtai laikytis visų nurodymų. Aš visą laiką galvoju, ką galėčiau pakeisti skaitomame recepte, kuo jį patobulinti. Jei, pavyzdžiui, receptas kilęs iš prancūzų virtuvės ir jo gaminimui reikalingos šviežios figos, aš šiuos vaisius keičiu vietinėmis lietuviškomis slyvomis, taip receptą adaptuoju pagal mūsų sezoninius produktus ir savo skonį.
- Papasakokite, kaip gimsta jūsų receptai? Ar eksperimentuojate ir atrandate kažką naujo, ar remiatės jau sukurtais receptais ir juos tobulinate?
Dauguma receptų knygoje – įvairių pasaulio virtuvių receptų variantai adaptuoti mūsų klimato juostai. Dažniausiai surandu patinkantį receptą ir jį keičiu, pridėdama kažką nuo savęs, gamindama iš mūsų vietinių produktų. Receptus sulietuvinu, priartinu prie tam tikro metų laiko.
- Ar knygoje yra receptų, kuriais iš tiesų didžiuojatės?
- Patys man brangiausi knygoje esantys receptai – šeimos receptai. Jie atėję iš mano močiučių ir mamos. Išsaugojau juos, dažniausiai tik kitaip pateikiu. Pavyzdžiui, šaltą močiutės mėlynių sriubą knygoje pateikiu kaip desertą, nors jos skonis tas pats – atkeliavęs iš vaikystės. Knygoje tokių receptų yra tikrai nemažai.
Vienas iš mano sukurtų receptų knygoje – pica su džiovintais baravykais. Pamenu, buvo situacija, kai namuose nebuvo reikiamų tradicinei picai produktų. Kadangi esu kilusi iš Dzūkijos, džiovintų baravykų virtuvėje niekuomet netrūksta. Tąkart jų taip pat buvo, todėl nusprendžiau iškepti picą su džiovintais grybais. Pica gavosi nuostabaus skonio. Tokia pica puikiai tinka lietuviškam skoniui. Kas jos ragavo, visiems iš tiesų labai patiko. Pagrindiniai ingredientai kepant šį valgį – džiovinti baravykai ir svogūnai. Kadangi Lietuvoje daugybė žmonių, kaip ir aš, mėgsta grybus, knygoje jiems skyriau net penkis skyrius.
Taip pat labai skanus skrebučių su džiovintais pomidorais ir džiovintais baravykais receptas. Jis irgi gimė mano eksperimentų virtuvėje keliu.
- Papasakokite, kaip atitaikote įvairių ingredientų proporcijas, kaip vyksta patiekalų ragavimai, kai pagaminate kažką naujo?
- Į šį procesą dažniausiai įtraukiama šeima, brolis, bičiuliai. Visa tai išeina natūraliai. Džiaugiuosi, kad tai, kas man patinka, patinka ir mano artimiesiems bei skaitytojams. Jų ratas nuolat auga.
- Kiek laiko trunka vieno recepto bandymai ir ragavimai?
- Skirtingai. Tai priklauso nuo patiekalo. Būna, kad viskas pavyksta iš karto, tačiau pasitaiko, kai tenka gaminti ir tris, ir keturis kartus. Būna, bandai banda ir supranti, kad kažkas ne taip, kažkokio skonio trūksta ar kokio ingrediento per daug. Tenka prie to paties recepto sugrįžti ir po keleto savaičių vėl bandyti iš naujo, norint jį visiškai ištobulinti.
Gamindama patiekalą pirmiausiai įsivaizduoju, koks turėtų būti skonis. Vieniems svarbu maisto pateikimas, tačiau aš esu iš tų žmonių, kuriems svarbiausia yra produktų kokybė ir patiekalo skonis.
Maisto gaminimą suprantu kaip keleto skirtingų ingredientų skonių sujungimą į vieną skonio puokštę. Tai panašu į kvepalų kūrimą, kai iš keleto aromatų gimsta visuma.
- Galbūt jau planuojate leisti ir daugiau knygų?
- Su fotografe E. Mačerauske šiuo metu kuriame labai skanią antrąją knygą. Tikiuosi, neužilgo ji irgi pasieks knygynų lentynas.