Kaip susiformuoja?
Ugnies tornadai susiformuoja, kai karštas oro srautas susimaišo su sūkuriniu vėju. Tai gali įvykti trenkus žaibui, sukūrus laužą ar kilus gaisrui. Susidaręs liepsnojantis vėjo verpetas į save traukia deguonį, degias dujas ir taip stiprina savo liepsnas.
Tornado skersmuo įprastai būna ne daugiau nei metras, o sūkurio aukštis siekia 15–30 m. Tačiau jei sąlygos itin palankios, viesulo aukštis gali būti ir per 300 m, retais atvejais – netgi kilometras.
Nors ugnies tornadai nėra itin dideli, jie turi nepaprastą naikinamąją galią. Temperatūra viesulo viduje gali siekti per 1000 °C. Tokio karščio užtenka sidabrui ir auksui išlydyti! Taigi galima įsivaizduoti, kas nutinka namams, automobiliams ar kitiems daiktams, kuriuos palyti šis gamtos reiškinys.
Blogiausia, kad žmogus prieš ugnies tornadus yra bejėgis – jų beveik neįmanoma užgesinti. Vėjyje besisukančios liepsnos siaučia vos kelias minutes, o kartais netgi valandą. Kai ugnies tornadui pritrūksta energijos, jis natūraliai užgęsta. Baimę kelia ir viesulo greitis. Jis gali judėti apie 160 km/val. greičiu.
Didžiausias ugnies šėlsmas Japonijoje
1923 m. japonai iki šiol pamena kaip vienus skaudžiausių istorijoje. Tų metų rudenį šalį sudrebino itin smarkus žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė net 7,9 balo pagal Richterio skalę. Griuvo pastatai, žuvo žmonės, įsivyravo visuotinė panika... Lyg tokios naikinančios galios būtų maža, prie gamtos šėlsmo prisidėjo ir milžiniškas ugnies tornadas.
Pasakojama, kad liepsnose paskendusiame mieste jis susiformavo vos per kelias sekundes ir apėmė didžiąją dalį Tokijo. Per ketvirtį valandos gamtos rykštė pražudė 38 tūkst. žmonių ir visiškai sudegino 45 % miesto. Šis ugnies tornadas laikomas didžiausiu žmonijos istorijoje.
Eismą sustabdęs ugnies verpetas
2010 m. vasaros pabaigoje su ugnies tornadu susipažino Arakatubos miesto (Brazilija) gyventojai ir svečiai. Šalyje kurį laiką buvo įsivyravusi sausra, siautėjo pievų ir miškų gaisrai, vis dažniau pūtė stiprūs vėjai. Taip susidarė itin palankios sąlygos ugnies tornadams.
Vienas jų netikėtai kilo visai šalia magistralės. Stipriai ūžiantis ugnies verpetas ne juokais išgąsdino keliu važiuojančius brazilus ir sustabdė eismą. Laimė, aukų išvengta. Tačiau nukentėjo aplinkinė vietovė. Tornadui nurimus gaisrininkai iškart ėmėsi gesinimo darbų, tačiau ugnis pasiglemžė tūkstančius hektarų ploto. Po šio įvykio, siekdama mažinti ugninių viesulų riziką, vietos valdžia uždraudė ūkininkams deginti po derliaus likusias atliekas.
Filmavimo grupę išgąsdinusi stichija
Praėjusių metų rudenį filmą kūrę australai tikrai nesitikėjo, kad realybė primins kraują stingdančią kino juostą. Šalia Elis Springso miestelio baigdama darbus filmavimo grupė netikėtai išgirdo garsų ūžesį. Pakėlę akis jie pamatė priešais artėjantį ugnies tornadą.
Režisierius Krisas Tangėjus pasakojo, kad ugnis tiesiog užhipnotizavo. Visi sustingę stebėjo, kas bus toliau. 30 m aukščio ugnies viesulas buvo priartėjęs pavojingai arti – žmones ir stichiją skyrė tik 300 m. Atgavę žadą jie nepuolė bėgti, o ėmėsi savo darbo – nufilmavo neįtikėtiną gamtos stichiją.
Gerų kadrų užfiksuota nemažai, nes viesulas siautėjo apie 40 min. Laimė, jis nepasiglemžė nė vienos aukos. Tornadas buvo labai netikėtas, nes tądien oro temperatūra siekė 25 °C, nepūtė stiprus vėjas ir šalia nesiautėjo joks gaisras. K. Tangėjus prisipažino toje vietovėje jau dirbęs per 20 m., tačiau nieko panašaus neregėjęs.
Palietė ir Europą
Nors galinga stichija būdingesnė Amerikai nei Europai, piktų gamtos išdaigų pasitaiko ir senajame žemyne. Vienas tokių nutiko 2011 m. ankstyvą pavasarį. Su visa naikinančiu ugnies tornadu susidūrė Vengrija. Nelaimė ištiko netoli Budapešto stovintį plastiko fabriką.
Dėl neaiškių priežasčių jame kilo didžiulis gaisras, apėmęs visą pastatą. Į pagalbą atskubėjo net 70 ugniagesių. Darbo jiems ir taip netrūko, tačiau kai netikėtai iš liepsnų išaugo milžiniškas ugnies sūkurys – tai buvo tarsi piktas iššūkis. Tornadas sustiprino ir išplėtė gaisrą. Nors liepsnos suniokojo visą fabriką, aukų išvengti pavyko.
Įdomu
Daugiausia tornadų kyla JAV – kasmet apie 1000. Sakoma, kad šioje šalyje šėlsta net 75 % viso pasaulio viesulų.
JAV teritorija, apimanti Nebraskos, Pietų Dakotos, Oklahomos, Teksaso ir Kanzaso valstijas, vadinama „Tornadų alėja“, nes joje kiekvienais metais pavasarį, ypač gegužės mėnesį, ir ankstyvą vasarą reguliariai siaučia viesulai.
Dažniausiai tornadai šėlsta Teksase (JAV).
Tornadų vėjai yra greičiausi pasaulyje. Greitis gali siekti net 480 km/val.
Pagal galingumą tornadai grupuojami nuo F0 (silpniausias) iki F5 (stipriausias). Tikimybė, kad susiformuos pastarasis, nesiekia 0,1 %.
Nors viesulai gali kilti bet kuriuo paros metu, dažniausiai susiformuoja 15–21 val.
Stiprūs tornadai, siaučiantys dykumose, vadinami dulkių velniais. Senovėje tikėta, kad tai yra siautėjančios neramios sielos.
Pietų pusrutulyje kylantys tornadai dažniausiai sukasi laikrodžio rodyklės kryptimi, o šiaurės pusrutulyje – atvirkščiai.
Virš vandens susiformavę tornadai vadinami vandens stulpais.
Kasmet JAV tornadai pasiglemžia apie 60 žmonių gyvybių.
Naktį kilę tornadai įprastai nusineša dvigubai daugiau gyvybių nei dieną.
Tornadas gali trukti nuo 10 sek. iki 1 val. Dažniausiai jie siaučia apie 10 min.