8 Senovės Egipto paslaptys

Senovės Egiptas – didinga civilizacija, pasauliui padovanojusi tūkstantmečius skaičiuojančias piramides, pirmoji sukūrusi kalendorių, išmaniusi mediciną, astronomiją, geometriją ir kitas mokslo šakas. Tačiau istorijos vadovėliai apie šią nuostabią civilizaciją atskleidžia ne viską. Yra dalykų, apie kuriuos galbūt nesate nė girdėję...

Kleopatra – ne egiptietė

Garsiausia dailiosios lyties atstovė, susisijusi su senovės Egiptu, – Kleopatra VII. Ji aukštinama iki šių dienų.

Aleksandrijoje gimusi moteris nebuvo tikra egiptietė. Nors Kleopatra – viena iškiliausių senosios civilizacijos valdovių, tačiau iš tiesų ji buvo graikė, priklausiusi Ptolemėjų dinastijai, kuri valdė senovės Egiptą Helenizmo laikotarpiu.

Nors pagal kilmę buvo graikė, tačiau kalbėjo ir egiptiečių kalba. Be to, ji teigė, kad yra derlingumo ir vaisingumo deivės Izidės inkarnacija.

Mėgo stalo žaidimus

Po sunkios darbo dienos senovės egiptiečiai mėgo atsipalaiduoti žaisdami stalo žaidimus. Jiems neatsispirdavo nekilmingieji ir valdovai. Archeologai rado porą rūšių žaidimų, deja, instrukcijos, kaip jie turėtų būti žaidžiami, neišliko.

Nepaisant to, mokslininkai, pasitelkę logiką ir archeologinius radinius, populiariausio žaidimo Senet instrukciją atkūrė. Manoma, kad jis buvo žaidžiamas taip: išmetami pagaliukai, rodantys, kiek langelių į priekį reikia pajudinti figūrėlę.

Jeigu ji atsiduria ant kito žaidėjo figūrėlės, reikia su pastarąja susikeisti vietomis. Laimi tas, kuris pirmas visas figūrėles pašalina nuo žaidimo lentos. Žinoma, kad šį žaidimą mėgo Nefertitė ir Tutanchamonas. Pastarojo kapavietėje rasta Senet žaidimo lenta.

Lygios vyrų ir moterų teisės

Daugumą senovės civilizacijų valdė vyrai, o moterys be jokios balso teisės namuose augino vaikus, tačiau egiptietės jautėsi ne ką menkesnės už stipriosios lyties atstovus. Jos galėjo turėti nuosavybės, ją pardavinėti, būti atsakingos už tam tikrus procesus, susijusius su valstybės valdymu, dirbti ir gauti tokį pat atlyginimą, kaip ir vyrai, netgi skirtis bei dar kartą tuoktis.

Taip pat buvo sudarinėjamos vedybinės sutartys, neleidžiančios po skyrybų moteriai prarasti turimo turto. Tikra feminisčių svajonė, ar ne?

Surengė pirmąjį streiką istorijoje

Nors egiptiečiai savo valdovą laikė dievu, tačiau nebijojo reikšti nepasitenkinimo, kai būdavo prastos darbo sąlygos. Dėl jų jie surengė streiką. Manoma, kad šis buvo pirmasis žmonijos istorijoje. Streikas įvyko XII a. pr. Kr., kai šalį valdė Ramzis III.

Faraonas darbininkams įsakė pastatyti nekropolį, tačiau vengė jiems už tai mokėti. Darbininkai atsisakė dirbti, kol negaus įprasto atlyginimo. Jie susirinko netoli tos vietos esančioje šventykloje ir atsisakė pajudėti iš ten tol, kol nebus išgirsti jų reikalavimai. Grasinimai suveikė ir Ramzis III buvo priverstas atsilyginti už sunkų darbininkų triūsą.

Faraonai kentėjo nuo antsvorio

Nors paveikslėliuose senovės Egipto valdovai vaizduojami įspūdingo stoto, tačiau realybė kitokia. Iš tiesų jie kentėjo dėl nutukimo, nes faraonai negalėjo atsispirti alui, vynui, duonai ir medui.

Mumijų tyrimai parodė, kad dauguma šalies valdovų ne tik turėjo antsvorio, bet ir sirgo cukriniu diabetu. Nereikalingų kilogramų turėjo net legendinė valdovė Hačepsuta. Nors ji vaizduojama, kaip grakšti ir daili moteris, tačiau, anot istorikų, iš tiesų galėjo būti ne tik nutukusi, bet dar ir beveik plika.

Piramides statė ne vergai

Viena didžiausių paslapčių, gluminančių šiuolaikinius mokslininkus, – piramidžių statyba. Iki šiol diskutuojama, kas galėjo neįtikėtinu tikslumu vieną ant kito sustatyti milžiniškus akmens luitus. Vieni mano, kad tai padarė vergai, kiti – ateiviai.

Apie tai, kad didinguosius Egipto statinius rentė vergai, rašė ir Herodotas. Tačiau, anot šiuolaikinių mokslininkų, piramides statė darbininkai, kuriems buvo mokamas atlyginimas. Manoma, kad jie tai darė savo noru, netgi didžiavosi jiems suteikta garbe kurti tokius didingus statinius.

Archeologai įsitikinę, kad dauguna piramidžių statytojų turėjo tam reikiamų įgūdžių. Tai tik įrodo, kad prie jų plušo ne vergai. Pastarieji senovės Egipte dirbo laukuose ir atliko įvairius buities darbus.

Gydytojai specializavosi skirtingose srityse

Dauguma senovės medikų gydė visas tuo metu egzistavusias ligas, tačiau Egipte buvo kitaip. Anot Herodoto, šios šalies gydytojai dažnai specializuodavosi skirtingose srityse, todėl turėjo daugiau žinių. Būdavo netgi tokių specialistų, kurie gydydavo tik konkrečią ligą. Tokie medikai turėjo ir atitinkamus pavadinimus: dantų, išeinamosios angos gydytojai ir kt.

Turėjo įvairių augintinių

Egiptiečiai labiausiai mėgo kates. Jas laikė šventomis ir nedrįso nuskriausti. Tačiau augino ir kitus gyvūnus, nes tikėjo, kad jie yra dievų inkarnacijos. Todėl senovės egiptiečių namuose riaumojo liūtai ir tigrai, aplinką žvitriai stebėjo vanagai, svečius linksmino beždžionėlės...

Gyvūnai taip pat buvo dresuojami. Įprastai augintiniai namie turėdavo jiems skirtas specialias patalpas. Su gyvūnais egiptiečiai nesiskirdavo net po mirties. Jie būdavo balzamuojami ir laidojami toje pačioje kapavietėje kaip ir šeimininkas.

Įdomu

· Manoma, kad senovės egiptiečių žyniai mokėjo išgauti elektrą.

· Faraonas Pepis II, nenorėdamas, kad ant jo nutūptų musės, šalia visada vesdavosi kelis nuogus ir medumi išteptus vergus.

· Senovės Egipte makiažą naudojo tiek moterys, tiek vyrai. Tikėta, kad jis turi gydomųjų galių.

· Egiptiečiai įvairias infekcijas gydydavo duonos pelėsiais.

· Vaikai iki paauglystės visiškai nedėvėdavo drabužių.

· Manoma, kad statant piramides buvo naudojami deimantiniai pjūklai.

· Atliekant mumifikaciją, mirusiajam būdavo pašalinami visi vidaus organai, išskyrus širdis. Tikėta, kad joje gyvena siela.

· Senovės egiptiečiai sukūrė fleitos, obojaus, klarneto ir trimito pirmuosius variantus.

· Jie žaidė kėgliais. Vietoj šiuolaikinių kamuolių naudojo apvalius akmenis.

· Senovės Egipto abėcėlėje yra apie 700 skirtingų hieroglifų.
· Niekas negalėjo matyti faraono plaukų. Juos jis slėpdavo po karūna arba specialu galvos apdangalu.

· Senovės egiptiečiai savo šalį vadino „Keme“, t. y. „juoda žeme“.

· Egipte sukurta seniausia pasaulyje suknelė.

· Egiptiečiai pirmieji pradėjo gaminti alų.

· Jie padalijo metus į 365 dienas ir 12 mėnesių, o parą – į 24 valandas.