Pirmieji, kas pasitinka išėjus iš oro uosto - taksistai. Gerai, kad draugas pasakė, kad iki miesto taksi kainuoja ~ dešimt eurų. Taksistai siūlė maždaug trisdešimt. Galiausiai radau legalų taksistą ir lekiu į miestą tuščiomis gatvėmis. Per tą puslapį taksistas trumpai papasakoja Kazachstano istoriją, apžvelgia pasaulio politinį gyvenimą, neužmiršta ir kasdienybės - benzino litras čia kainuoja maždaug dolerį, o baudos už greičio viršijimą - maždaug penki šimtai litų.
Mano viešbutis pačiame centre ir važiuojam iki jo pusvalandį.
Atsiskaitau su taksistu Maratu, viešbutyje gaunu raktą ir einu miegoti.
Astana žada daugybę siurprizų.
Ir kai ryte pažadina draugo skambutis - esu pamiegojęs šešias valandas ir kaip kempinė esu pasiruošęs kaupti įspūdžius.
Lėtai slenkam automobiliu plačiais Astanos prospektais, lydimi neperstojančio pypsenimo - tradicinio kazachstanietiško eismo elemento - iš visų pusių keisčiausi pastatai.
Vieni veidrodinėmis sienomis, kiti tai apvalūs, tai smailais stogais dangun smingantys daugiaaukščių kumščiai, tai lyg skraidančios lėkštės, nusileidusios keisčiausiose vietose, lyg kosminių karų paliaubos.
Viena skraidanti lėkštė - menų institutas, kita - prezidentinė biblioteka, dar viena skraidanti lėkštė - koncertų salė. Žodžiu, akys laksto, o pilnos gatvės smagių ir energingų astaniečių. Peržvelgus veidus - tiesiog nesirenkat - merginos šypsosi, vaikai šypsosi ir išdykauja, net ir rūsčiai atrodantys kazachai - šypsosi.
Vyksta miesto šventė. Vyksta ir folkloro šurmulys ir pilna palapinių prekiautojų. Tikrai čia šypsenų daugiau nei Vilniuje. Čia tikrai žmonės moka džiaugtis net ir mažais dalykais, o aš tyrinėju architektūrines formas ir antropologinius astaniečių ypatumus. Manau daug ko bus dar patyrinėti, nes čia būsiu dar tris dienas ir labai jau knieti patikrinti kazachstanietiškos virtuvės ypatumus, na ir visokius pakeleivingus dalykus.
Saulius Paukštys, Kazakstanas, Astana, 2014.07.05
Įspūdžiai fotogalerijoje: