Katalonija
Katalonija – viena iš septyniolikos Ispanijos karalystės provincijų, o taip pat ekonomiškai stipriausias Ispanijos autonominis regionas, įsikūręs šalies rytų šiaurėje palei Viduržemio jūros pakrantę. Katalonijos provincijos plotas daugiau nei 32 tūkst. kv. km.
Provincija ribojasi su Andora ir Prancūzija šiaurėje, Aragono regionu vakaruose, Valencija – pietuose ir Viduržemio jūra rytuose (580 km). Katalonijoje gyvena apie 7 milijonus gyventojų, dauguma jų – katalonai. Tai išdidi atskira tauta valstybėje, turinti savo sostinę – Barseloną, savo kalbą – katalonų, bei savo nacionalines šventes.
Katalonijos pavadinimas pradėtas vartoti dar XII a. Termino kilmė turi net keletą teorijų, viena jų teigia, jog kadaise Katalonijos apylinkėse gyveno Pirėnų kalnų gentis, kurios vardas, tuo metu valdžiusių romėnų įtakoje galėjo išsivystyti į Katelans, o vėliau Catalans.
Kanarų salos
Sakoma, kad Kanarų salos – tai senovės graikų aprašytos nuskendusios Atlantidos liekanos. Anot legendos, Atlantida išnyko išsiveržus ugnikalniui. Kanarai – tai vulkaninės kilmės salos, išsidėsčiusios 500 km atstumu Atlanto vandenyne, netoli Afrikos pakrančių. Salos dažnai yra vadinamos “laimingosiomis salomis”. Ne veltui kiekvienas čia apsilankęs pasijunta savaip laimingas.
Kiekviena iš salų yra skirtinga, žavi ir nepakartojama. Kartą apsilankius, norisi sugrįžti vėl, kur įspūdinga laukinė gamta, egzotiška augmenija, juodo vulkaninio smėlio pakrantės ir gausybė pramogų poilsiautojams.
Kanarų salos išsidėsčiusios ties atogrąžine vakarų Maroko pakrante. Salyną sudaro trylika salų, iš jų - septynios didelės: Tenerifė, Fuertaventura, Gran Kanarija, La Palma, Lanzarotė, La Gomera, El Hiero ir šešios mažesnės: Alegranza, La Graciosa, Montana Clara, Roque del Este, Roque del Oeste ir Lobos.
Šiandien salos padalintos į dvi provincijas: rytinę ir vakarinę. Rytinės salos sudaro Las Palmas provinciją. Akmenuota, miškinga Gran Kanarija - didžiausia sala ir sostinė. Lanzarotė – plokščia ir laukinė, su nedidelėmis kalvomis, Fuertaventura garsėja ilgais, civilizacijos nepaliestais paplūdimiais. Mažosios salos priklauso Las Palmas provincijai, o keturios kalnuotos vakarinės salos – Tenerifė, La Palma, El Hiero ir La Gomera sudaro Tenerifės provinciją.
Andalūzija
Andalūzija (isp. Andalucia) – tai vienas iš 17 autonominių Ispanijos regionų. Tai antras pagal dydį ir daugiausiai gyventojų turintis Ispanijos regionas. Andalūzijos sostinė – Sevilija. Ši provincija šiaurėje ribojasi su Kastilijos-La Mančos, Mursijos ir Estremadūros regionais. Iš vakarų Andalūzijai yra Portugalija, o pietvakarinį krantą skalauja Atlanto vandenynas.
Andalūzijos pietuose yra Gibraltaro sąsiauris, priklausantis Didžiajai Britanijai ir Viduržemio jūra, o pietvakarinį krantą taip pat skalauja Viduržemio jūra. Andalūzija – tai tikroji Ispanija, koridos ir flamenko gimtinė, čia gimė garsieji menininkai Pikaso ir Lorka. Šiame krašte savo pėdsakus ypač puikiai paliko romėnai bei maurai, o jų statinių išlikę įvairiuose Andalūzijos miestuose.
Balearų salos
Balearai (isp. Islas Baleares) – Viduržemio jūros vakaruose esantis salynas, netoli Iberijos pusiasalio, priklausantis Ispanijai. Salyną sudaro 3 salų grupės, skiriamos 40-80 km sąsiaurių. Didžiausios salyno salos: Maljorka, Menorka, Ibica, Kabrera ir Formentera. Salų paviršius kalnuotos, o aukščiausios viršūnės siekia daugiau nei 1500 m. Balearų salos turi autonominio regiono ir provincijos statusą.
Salyno sostinė – Palma de Mallorca, esanti Maljorkos saloje. Maljorka taip pat garsėja kaip daugiausiai istorinių ir kultūrinių vertybių turinti sala ir vienas seniausių Europos kurortų, Menorka – savo laukine ir nepaprastai žalia gamta bei civilizacijos mažai paliestomis pakrantėmis, o Ibica – uolėtomis pakrantėmis bei triukšmingu ir spalvingu naktiniu gyvenimu.
Gyventojai
Ispanija – daugiatautė šalis, kurioje gyvena ispanai (apie 28 mln.), katalonai (per 6 mln.), galisai (maždaug 3 mln.) ir baskai (beveik 1 mln.). Šios keturios tautos turi autonomiją, jos išlaikiusios savo kalbą, papročius, senąją kultūrą. Katalonai gyvena šiaurinėse provincijose prie Viduržemio jūros, galisai – Galisijoje – šiaurės vakaruose, o baskai – keliose provincijose prie Prancūzijos – Baskijoje.
Ispanijoje taip pat gyvena portugalai, apie 40 000 čigonų, kurių dauguma įsikūrusi Andalūzijoje. Taip pat daugybė imigrantų iš Lotynų Amerikos, Rytų Europos bei Šiaurės Afrikos šalių.
Daugelis ispanų yra katalikai.
Kalba
Valstybinė kalba – ispanų. Ispanų kalba yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Bet taip pat keletas kalbų tam tikruose regionuose yra paskelbtos oficialiomis kartu su ispanų:
Katalonų kalba yra oficiali Katalonijoje, Balearų salose. Atskiras katalonų kalbos variantas yra oficialus Valensijos regione. Iš viso kataloniškai kalba maždaug 17 proc. Ispanijos gyventojų ir 9 proc. ji yra gimtoji.
Baskų kalba yra oficiali Baskų krašte ir Navaroje. Ši kalba yra gimtoji 1 proc. Ispanijos gyventojų.
Galisų kalba yra oficiali Galisijoje. Galisų kalba yra gimtoji 5 proc. šalies populiacijos.
Taip pat šalyje yra kalbama keletu romanų kalbų pogrupiui priklausančių kalbų, bet jos neturi oficialaus statuso ir jomis kalba mažesnis procentas gyventojų. Turistų gausiai lankomose teritorijose prie Viduržemio jūros krantų, turizmo sferos darbuotojai dažnai vartoja anglų ir vokiečių kalbas. Iš viso angliškai susišnekėti gali 27 proc. gyventojų. Antra populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka 12 proc. Ispanijos gyventojų.
Kultūros paveldas
Po Italijos, Ispanija yra antra pagal į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų skaičių (40 objektų).
Ispanija garsėja savo įvairiapusiu kultūriniu paveldu, kurį įtakojo daugybė tautų ir asmenybių. Ispanijos kultūros ištakos yra iberų, lotynų, vestgotų, Romos katalikų, graikų, kartaginiečių ir islamo kultūrose. Tautinis Ispanijos kultūros savitumas buvo formuojamas tarp centrinės Ispanijos ir kitų provincijų tvyrančios įtampos. Tautos istorija ir Viduržemio bei Atlanto regiono aplinka turėjo daug įtakos kultūros formavimuisi.
Tikrieji Pirėnų pusiasalio gyventojai sudarė daugybę atskirų genčių. Vieninteliai, čia gyvenę dar prieš pasirodant keltams bei kitoms tautoms ir išlikę iki šių dienų kaip atskira etninė grupė, yra baskai. IX a. pr. m. e. pr. keltų gentys persikėlė per Pirėnų kalnus ir paplito po visą pusiasalį, tapdami Pirėnų keltais.
III–II a. pr. m. e. beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrė kartaginiečiai ir III a. pr. m. e. pab. didesnė pusiasalio teritorija pakliuvo į Kartaginos valdžią. 209 m. pr. m. e., po antrojo Pūnų karo, pusiasalis atiteko Romos imperijai. Vėliau, visa Pirėnų pusiasalio teritorija buvo užimta romėnų, dar vėliau – vestgotų, o 711 m. maurai, persikėlę per Gibraltarą, užgrobė didesniąją Pirėnų pusiasalio dalį.
Jau VIII a. maurai valdė beveik visą pusiasalį. Tuometinė Ispanija - Al Andalus, buvo vienintelė Europos musulmoniška šalis, kurioje klestėjo matematikos, geografijos, astronomijos mokslai ir poezija.
IX-X a. Kordoba buvo vienas žymiausių miestų Europoje. Ispanijos architektūra formavosi iš Šiaurės Afrikos maurų stiliaus, iš Prancūzų buvo paimti romaninio bei gotikinio stiliaus elementai, iš Italijos – renesanso stilius. O visiems stiliams susimaišius ispanų architektūroje atsirado grynai ispaniškų bruožų.
Ilgaamžė katalikų bažnyčios įtaka ispanų menui atsiskleidė per religinių įvaizdžių įvairovę. Daugelyje bažnyčių ir muziejų išlikę romaniniai altoriai, ankstyvosios ikonos.
1469 m., susituokus dviejų skirtingų Ispanijos sričių katalikų monarchams Izabelei ir Ferdinandui, Ispanija buvo suvienyta ir išvaduota iš maurų rankų. Šalį monarchai vienijo kariniu, diplomatiniu bei religiniu pagrindu. XV a. popiežiaus nurodymu buvo sukurta Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus.
Nors Inkvizicija Ispanijai suteikė netolerantiškos valstybės reputaciją, tačiau tuo metu ypač klestėjo menas ir architektūra. 1492 m Kristupui Kolumbui atradus Ameriką, Ispanija pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją.
XVII a. dėl didelio skaičiaus karų, Ispanijos ekonominė padėtis ėmė stipriai blogėti, ji pradėjo prarasti savo teritorijas – Portugaliją, Nyderlandus, Prancūzijos provincijas. XVI-XVII a. ispanų literatūrai bei tapybai buvo aukso amžius. Šiuo laikotarpiu kūrė žymūs ispanų tapytojai El Greco, Valazquez ir Goya, rašytojas Cervantes bei dramaturgai Lope de Vega, Calderon de la Barca.
Vėliau Ispanijon įsiveržė Napoleonas, prasidėjo nepriklausomybės bei pilietiniai karai, dar vėliau -Francisko Franko diktatūros režimas, kuris truko 40 metų iki 1974 m. Nuo tada Ispanija pradėjo demokratinės raidos etapą. 1982 m. įstojo į NATO, 1986 m. tapo Europos Sąjungos nare.
Geografija
Ispanija užima beveik devynis dešimtadalius Pirėnų pusiasalio teritorijos. Pakrantės ilgis – 4872 km. Šiaurės rytuose ši šalis Pirėnų kalnagūbriais ribojasi su Prancūzija ir Andora, pietuose – su Gibraltaru, o vakaruose su Portugalija. Šiaurėje ir pietuose Ispaniją skalauja Atlanto vandenynas, o pietryčiuose – Viduržemio jūra, kurios pakrantė driekiasi 3200 km.
Ispanijai priklauso ir du salynai – Kanarų bei Balearų salos. Iš vakarų į rytus Ispanija nutįsusi apie 1000 km, o iš šiaurės į pietus - apie 840 km. Aukščiausias taškas - Pico del Teide Kanarų salose (3718 m), o žemyne, Ispanijos pietuose – Mulasenas (3478 m). Ilgiausios upės – Tachas (Ispanijoje 727 km, bendras ilgis 1007 km) ir Ebras – 928 km.
Nedaug Vakarų Europos šalių turi tokią civilizacijos nesugadintą gamtą kaip Ispanija. Gamtos įvairovei saugoti įsteigta daugiau nei 200 draustinių, iš kurių svarbiausi - 11 nacionalinių parkų.
Ispanijos gamta kupina įvairovės: Pirėnų bei Siera Nevada kalnų masyvai driekiasi šiaurinėje bei pietinėje dalyje; miškais Ispanija žaliuoja šiaurės vakaruose; ugnikalniais gali didžiuotis Kanarų salynas, o pelkės bei savanos yra centrinėje bei pietinėje Ispanijoje.
Ispanijoje žemė padalinta į secano – sausus plotus, kur auginamos alyvuogės, migdolai bei vynuogės ir regadio – drėkinamus plotus, kurių yra daug mažiau ir kuriuose auginami citrusiniai augalai, ryžiai bei daržovės.
Ispanijoje daug augalų rūšių. Čia auga Europos ir Afrikos augalai. Niekur kitur nėra taip toli į pietus prasiskverbusių vidutinių platumų augalų, kaip Ispanijoje. Šis kraštas botaniniu atžvilgiu turtingiausias Europoje. Auga labai daug prieskoninių ir vaistinių augalų.
Miškai užima tik apie 14 proc. Ispanijos ploto. Ispanijoje plačialapių miškuose auga ąžuolai, kaštonai, klevai, bukai, topoliai, visžaliai akmeniniai ąžuolai. Kalnuose aukščiau auga pajūrinės pušys, eglės, maumedžiai, o virš jų žaliuoja labai vešlios alpinės pievos. „Sausajai“ krašto daliai būdinga Viduržemio pajūrio augalija. Miškai auga upių slėniuose ir vakariniuose kalnų šlaituose. Juose auga bukai, topoliai, oleandrai, ievos.
Mesetos plokščiakalnyje didelius plotus užima stepės, o jo pietinėje dalyje - La Mančoje - net pusdykumių augalai - druskės, alfa, gariga bei vėduoklinės nykštukinės palmės - palmitai. Jie vieninteliai iš palminių augalų natūraliai auga Europoje.
Ispanijos šiaurėje paplitę Vidurio Europos, o kitur -Viduržemio pajūrio tipo laukiniai gyvūnai: stirnos, elniai, kalnų ožiai, taurieji elniai, šernai, gausu graužikų, ispaniškųjų kiškių, Alžyro ežių, triušių. Kai kur dar išlikę plėšrūnų: lūšių, vilkų, lapių, vis rečiau - rudųjų lokių. Magotai arba beuodegės makakos, gyvena Gibraltare, tačiau niekas gerai nežino kaip jos ten pateko.
Paukščių rūšių skaičiumi (apie 400) Ispanija viena turtingiausių Europoje. Tipiški Ispanijos paukščiai - mėlynoji šarka ir raudonoji kurapka. Paplitusios įvairių rūšių gegutės, geniai, ereliai. Iš kitų Europos vietų atskrenda žiemoti gervių, baltųjų gandrų, ančių ir žąsų. Prie vandens telkinių yra flamingų.
Ispanijoje paplitę nemažai rūšių roplių: chameleonai, ispaniškosios ir Viduržemio pajūrio gyvatės, skorpionai ir tarantulai. Priekrantės vandenyse, daugiausia Atlante, žvejojamos menkės, strimelės, sardinės, tunai. Skanėstais laikomi langustai, vėžiai, įvairūs krabai ir moliuskai.
Klimatas
Ispanijos klimatui įtakos turi Atlanto vandenynas ir Afrikos žemynas, bei kalnų grandinių išsidėstymas. Ispanijos šiaurės ir šiaurės vakarų rajonuose iškrenta daugiausia kritulių (iki 2000-3000 mm), o pietryčių ir centriniai rajonai yra vieni sausiausių visame žemyne (mažiau kaip 300 mm). “Drėgnajai“ Ispanijai būdingas šiltas vidutinių platumų jūrinis klimatas. Vidutinė sausio temperatūra 7-10 °C, o liepos - 18-20 °C.
„Sausojoje“ krašto dalyje klimatas - žemyninis. Čia, plokščiakalnyje, vidutinė sausio temperatūra vos 1-5 °C, o liepos - 24-29 °C. Pietinei pakrantei būdingas švelnus Viduržemio pajūrio klimatas (žiemą - 8-12 °C), o plokščiakalnyje 200 dienų per metus temperatūra nenukrenta žemiau kaip 25 °C. Dėl didelio gausaus garavimo maždaug 60 proc. krašto plotui trūksta drėgmės ir jį reikia drėkinti.
Dauguma Ispanijos upių nėra vandeningos, o vasarą labai nusenka. Upių vandeningumas ne visur vienodas, todėl krašto viduryje ir pietuose labai trūksta vandens ir laukus reikia drėkinti. Ant upių įrengta daug užtvankų ir hidroelektrinių. Upes maitina lietūs, bet didžiosios - dalį vandens gauna ir iš kalnuose tirpstančio sniego. Didžiausi potvyniai būna šaltuoju metų laiku, ypač žiemą. Ilgiausios ir vandeningiausios Ispanijos upės: Ebras (928 km), Tachas (910 km), Gvadiana (820km). Kalnuose yra nedidelių ežerų.
Kanarų saloms būdingas lengvai nuožulnus reljefas su plačiomis lygumomis, o Afrikos žemyno kaimynystė nulėmė sausoką klimatą. Flora ir fauna labai gausi ir įvairi, o dėl pasato vėjo - orai salose visada palankūs ir idealiai tinka poilsiui tiek vasarą, tiek ir žiemą. Žiemą čia nebūna žemiau +18 °C, o vasarą nėra nepakeliamų karščių. Vandens temperatūra vandenyne išsilaiko nuo +20 °C iki +23 °C ištisus metus. Toks palankus klimatas susiformuoja dėl švelnaus šiaurės-rytų pasato, šaltos Kanarų srovės ir anticiklono tvyrančio virš Azorų salų, kuris garantuoja pastovų gerą orą.
Papročiai ir tradicijos
Čia gyvenantys žmonės turi įgimtą gebėjimą bendrauti ir džiaugtis gyvenimu. Laikas čia lankstus, vietos gyventojai puikiai derina savo darbą su laisvalaikiu, visuomeniniu gyvenimu. Diena Ispanijoje ilga, net ir po vidurnakčio miestų gatvėse verda gyvenimas. Po darbo dienos ispanai kiekvieną vakarą bendrauja tarpusavyje, jie mėgsta vaikščioti vakarais gatvėmis, sėdėti kompanijomis ir šnekėtis.
Vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime, kiekvienam ispanui, yra šeima. Jie daug bendrauja tarpusavyje, visas šventes švenčia kartu, dažnai lanko vieni kitus, žino apie savo draugų šeimas ir pan. Ispanijoje yra įprasta, kad viename name gyvena kelios kartos, kurios kas vakarą vakarieniauja kartu, dalinasi dienos įspūdžiais. Ispanai labai myli vaikus, daug dėmesio skiria jų mokslams. Jei šeimos gyvena atskirai, jos labai dažnai susitinka.
Katalikybė šioje šalyje turi didelę įtaką, tačiau lankančiųjų bažnyčią skaičius pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Bažnytinės šventės džiaugsmingai švenčiamos visoje šalyje.
Pastaraisiais metais atgijo Ispanijos kultūrinis gyvenimas. Ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro filmai sėkmingai varžosi su Holivudo produkcija. Šalis išugdė daug puikių operos solistų, tarp kurių Monserrat Caballe, Placido Domingo ir Jose Carreras.
Viena iš pagrindinių Ispanijos tradicijų - tai korida (bulių kautynės). Tai sakralinis ritualas, kurio metu vyrai arenoje kovoja su specialiai išaugintais gyvuliais. Nors kai kurie ispanai pasisako prieš bulių kovas, nes jos žiaurios, jų populiarumas nė kiek nesumažėjo. Vis tik, šiandien, bulių kovos dažnai sušvelninamos įvairiomis priemonėmis.
Antroji tradicija, nenusileidžianti koridai, - tai ispaniškasis flamenko. Tai ne tik šokis, o įtaigiai ir meniškai išreikštas gyvenimo džiaugsmas, aistra bei liūdesys. Nors flamenko šokėjų yra visoje Ispanijoje, netgi kitose šalyse, tačiau tai unikali Andalūzijos meno forma, perimta iš čigonų.
Atskirose Pietų Ispanijos dalyse yra daug flamenko stilių, tačiau choreografija yra neapibrėžta – šokėjai improvizuoja pagal gitaros ritmą ir savo jausmus. Tai ypatingas muzikos, dainavimo bei šokio junginys, sugebantis savo išraiškingumu bei dinamika pakerėti visus be išimties. Be gitaros, šokio bei dainavimo yra svarbus ir plojimas, padų bei aukštakulnių batų taukšesys, ritmo mušimas kastanjetėmis.
Kiekvieną metų dieną Ispanijoje kur nors vyksta fiesta (šventė), kartais net ne viena. Šalyje nėra tokio kaimo, miestelio ar miesto, kuris savo šventojo globėjo, Mergelės Marijos, metų laikų kaitos - nepagerbtų procesijomis, bulių bėgimu, fejerverkais, improvizuotais mūšiais, senoviniais ritualais ar masinėmis eitynėmis į kaimo koplyčią. Bet kokia šventė – proga bėgti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir švęsti.
Ispaniška virtuvė
Ispanams valgymas – bendravimo forma, kada įprastai užkąsti ar pavakarieniauti susirenka didelės žmonių grupės. Vakarieniauja ispanai lėtai, neskubėdami mėgaujasi maistu, jo skonį pagyvina vynu. Šioje šalyje barų ir restoranų vienam žmogui tenka daugiau nei kitose. Išskirtinis ispanų virtuvės bruožas – valgio ruošimas, naudojant alyvuogių aliejų ir česnakus. Ypač skanūs patiekalai iš jūros gėrybių, ryžių ir žuvies.
Gausybė daržovių, jūros gėrybių bei žuvų patiekalų, aukštos kokybės alyvuogių aliejus - tai pasaulyje sparčiai populiarėjančios ispaniškos dietos pagrindas. Ispanai valgo daug maisto, užgerdami jį vynu, tačiau mano jį esant sveiką ir naudingą, mat produktai į virtuvę patenka itin švieži.
Tarp užkandžių karaliauja vytintas serano kumpis. Jis pjaustomas itin siaurais gabalėliais ir patiekiamas į stalą vienas iš pirmųjų. Kiekvienam Ispanijos bare ar kavinėje patiekiami tapas - tai daug įvairių rūšių užkandžių, patiekiamų mažomis porcijomis kaip sumuštiniai arba kaip atskiri produktai (sūris, kumpis, ančiuviai su duona ir t.t.).
Tradiciniai ispaniški patiekalai
Paella – tradicinis ryžių patiekalas su įvairiais priedais: mėsos (vištiena, triušiena), jūrų gėrybių (jūrų vėžiai, moliuskai, kalmarai), daržovių.
Tortilla– tai omletas, kuris gaminamas su įvairiais priedais: bulvėmis pievagrybiais, špinatais, pupelėmis ir kt.
Gaspacho – tradicinė šalta sriuba, gaminama iš pomidorų, svogūnų, agurkų, česnakų, pipirų, alyvuogių aliejaus, įvairių prieskonių. Ispanijoje galima atrasti net šimtą šios sriubos rūšių.
Pan Con Tomate – duona su pomidorais. Duona įtrinama pomidoru, pabarstoma druska ir apšlakstoma alyvuogių aliejumi. Jeigu patiekiama kepinta duona, tuomet ji įtrinama česnaku, pomidoru ir pašlakstoma alyvuogių aliejumi.
Ispanija pasaulyje garsėja savo pupelėmis, sūriais, dešromis. Iš saldumynų populiariausi migdoliniai sausainiai almendras garrapinadas - migdolai, apvolioti gurgždančiame cukruje.
Šalis taip pat garsėja ne tik kulinariniu paveldu, bet ir savo vynu.
Čia yra apie 60 regionų, kuriuose gaminamas vynas, o garsiausi iš jų – Torres, Rioja, Penedes. Andalūzijoje gaminamas žymusis cheresas (jerez), o Katalonija garsėja savo šampanizuotu vynu – cavas. Tipiškas ispaniškas gėrimas – sangrija, kuris paprastai ruošiamas vyno arba šampano pagrindu, pridedant vaisių, uogų bei kitų priedų.
Arbatpinigiai
Ispanijoje yra įprasta palikti arbatpinigių ekskursijų autobusų vairuotojams, baro, restorano, viešbučio tarnautojams. Nors mokestis už aptarnavimą dažniausiai jau yra įskaičiuotas į gėrimų kainą, paprastai dar paliekama apie 10 proc. arbatpinigių nuo sumokėtos sumos.
Darbo laikas
Parduotuvės paprastai atidaromos ryte 9:00-10:00 val. ir dirba iki 13:00-14:00 val. Pietų pertrauka (siesta), kurios metu gali nedirbti ir dauguma restoranų, trunka iki 16:00 val. 16:00-17:00 val. parduotuvės vėl atidaromos ir dirba iki 21:00-21:30 val. Didesni prekybos centrai dažniausiai dirba be pertraukos nuo 10:00 iki 21:00 val. Daugumoje parduotuvių galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis. Sekmadieniais bei švenčių dienomis dauguma parduotuvių nedirba.
Kiekviename didesniame mieste yra dienos turgus (mercado), kuris veikia nuo 9:00 iki 14:00 val.
Vaistinės (Farmacia) darbo dienomis dirba nuo 10:00 iki 13:00 val. ir nuo 16:00 iki 19:00 val. Savaitgaliais veikia budinti vaistinė.
Bankai dirba nuo 9:00 iki 14:00 val., šeštadieniais - nuo 9:00 iki 12:00 val., sekmadienis – nedarbo diena.
Suvenyrai
Pirkti įvairius gaminius ir prekes geriau didesniuose miestuose. Suvenyrų galima įsigyti visur, kur tik galima tikėtis turistų. Net ir mažiausiame Ispanijos kurorte rasite suvenyrų parduotuvėlių, kuriuose bus begalė įvairiausių prekių. Barselonos, Malagos, Maljorkos bei Tenerifės apylinkėse suvenyrai kiek skiriasi, kadangi kiekviena iš Ispanijos autonominių sričių turi savų tradicinių dirbinių, maisto gaminių bei gėrimų, kuriais ir garsėja.
Tradiciniai suvenyrai – vėduoklės, vynmaišiai, vietos meistrų dirbiniai, koridos ar flamenko atributika, alyvuogių aliejus, vytintas kumpis, ispaniška keramika - azulejos (ypač Malagoje), perlų ir pusiau brangaus akmens - peridoto papuošalai (Tenerifėje), dirbiniai iš odos, tekstilės ir kiti įvairūs ir mieli niekučiai su šalies atributika.
Taip pat populiaru iš Ispanijos vežti vyną. Kanarų salose garsėja vynas Malvasia, o Jeres (Cherez arba „šeris“) - stiprus vynas, ypač mėgiamas Pietų Ispanijoje, iš kur ir kilęs. Sangrija – ispaniško vyno ir vaisių gėrimas, ypatingai skaniai gaminamas Katalonijoje.
Rekomendacijos
Nerekomenduojama gerti vandens iš krano. Geriamą vandenį buteliuose galima nusipirkti parduotuvėse arba viešbučio baruose. Brangius papuošalus, pinigus, dokumentus ir kitus vertingus daiktus laikykite viešbučio numeryje arba registratūroje esančiame seife.
Nacionalinės šventės:
Ano Nuevo (Naujųjų metų diena) – sausio 1 d.
Dia de los Reyes (Trys Karaliai) – sausio 6 d.
Jueves Santo (Didysis Ketvirtadienis) – kovo/balandžio mėn.
Viernes Santo (Didysis Penktadienis) – kovo/balandžio mėn.
Dia de Pascua (Velykų sekmadienis) – kovo/balandžio mėn.
Dia del Trabajo (Darbo diena) – gegužės 1 d.
Asuncion (Žolinė) – rugpjūčio 15 d.
Dia de la Hispanidad (Valstybės diena) – spalio 12 d.
Todos los Santos (Visų Šventųjų diena) – lapkričio 1 d.
Dia de la Constitucion (Konstitucijos diena) – gruodžio 6 d.
Inmaculada Concepcion (Nekaltas Prasidėjimas) – gruodžio 8 d.
Navidad (Kalėdos) – gruodžio 25 d.
Be šių valstybinių švenčių, kiekviena autonominė sritis turi savo šventes, visuose miestuose ir kaimuose kasmet vyksta bent po vieną fiestą.
*********************
Kviečiame iki gegužės 17 d. registruotis ir dalyvauti konkurse, kurio nugalėtojas gaus puikią atostogų dovaną sau ir vienam savo draugui - „Tez Tour“ kelionę dviems asmenims į Graikijos salą Kretą!
P.S. Užsiregistravę dalyviai gaus po 10 Lt, kuriuos galės išleisti parado.lt pirkiniams.
