Mehrangarho tvirtovė stovi Radžastano valstijos Džodpuro mieste. Ji iškilusi ant stačios 122 m aukščio uolos ir yra juosiama 36 m aukščio ir 21 m pločio sienų. Už šių storų sienų slepiasi nuostabūs sodai, kruopščiais raižiniais išdabinti rūmai, erdvūs kiemai, įmantrūs balkonai, skliautuotos galerijos ir gausybe ornamentų puoštos privačios rezidencijos.
Žemyn nuo stačios uolos žvelgianti neįveikiama tvirtovė yra tikrai įspūdinga - ypač naktį, paskendusi geltonoje šviesoje.
Norint čia patekti, reikia praeiti net septynis didžiulius vartus. Pirmuosius – Pergalės vartus – pastatė maharadža Man Singh, troškęs įamžinti savo pergales. Fattehpol vartus (jie irgi reiškia „pergalę“) pastatė maharadža Ajit Singh. Delnų antspaudai, kuriuos ant vartų paliko 15 Džodpuro karalienių, susideginusių kartu su savo mirusiais vyrais, sulaukia didžiulio lankytojų dėmesio.
Už vartų atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Čia stūkso ištaigingi rūmai, pastatyti per penkis turtingos istorijos amžius. Šiandien lankytojams atviri tik kai kurie įspūdingesni Mehrangarho rūmai.
Tai Moti Mahal (Perlų rūmai) su vitražiniais langais, žvelgiančiais į karūnavimo sostą; Jhanki Mahal (Stebėjimo vogčiomis rūmai), iš kurių karališkosios šeimos moterys stebėdavo oficialias ceremonijas kieme; Darbar Takhat, arba sosto kambarys su aštuonkampiu sostu, ir Rang Mahal (Spalvų rūmai), kur maharadža su žmonomis švęsdavo Holi.
Dėmesio verti ir Sheesh Mahal, Phool Mahal, Umaid Vilas ir Maan Vilas. Įvairūs tvirtovės viduje esantys pastatai yra paversti muziejais, kuriuose eksponuojamos muzikos instrumentų, palankinų, baldų ir pabūklų kolekcijos.
Mehrangarho tvirtovę XV a. pastatė Rao Džoda, sumanęs perkelti sostinę iš netoliese esančio Mandore į Džodpurą. 1459 m. gegužės 12 d. jis pats paklojo tvirtovės pamatus ant uolėtos kalvos 10 km į pietus nuo Mandore. Ši kalva buvo žinoma Bhaurcheeria („paukščių kalno“) pavadinimu.
Pasak legendos, tam, kad pastatytų tvirtovę, Džoda turėjo išgyvendinti vienintelį kalvos gyventoją, atsiskyrėlį ir paukščių valdovą Cheeria Nathji. Nusiminęs, kad yra priverstas išsikraustyti, Cheeria Nathji prakeikė Rao Džodą, sakydamas: „Džoda! Tegul tavo citadelė visada stokoja vandens!”
Rao Džodai pavyko nuraminti atsiskyrėlį, tvirtovės teritorijoje prie urvo, kuriame šis medituodavo, pastačius namą ir šventyklą. Tada Džoda ėmėsi griežtų priemonių užtikrinti, kad tvirtovė klestėtų, ir jos pamatuose palaidojo gyvą vyrą.
To vyro vardas buvo Rajiya Bambi (Meghwal); jam buvo pažadėta, kad mainais į šią auką Rathore dinastija per amžius rūpinsis jo šeima. Pažadas ištesėtas – Rajiya palikuonys po šiai dienai tebegyvena Rajiya soduose pastatytuose Raj Bagh.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
