Kas labiausiai nekantrauja, jau gali pradėti sėti kai kurių lauko gėlių sėklas. Atšilus orams savo užaugintomis gėlėmis galėsite papuošti balkoną, palangę ar įėjimą į namus.
Žinoma, daugumą sėklų dar per anksti sėti, nes praeis nemažai laiko, kol jas galėsime išnešti į lauką. Kalbame apie tas gėles, kurių sėklos ilgai dygsta.
Petunijos, surfinijos ir kalibrachojos – vienos iš puošniausių ir populiariausių gėlių, kuriomis puošiame aplinką lauke. Jos tarpusavyje giminingos (sunku patikėti, bet jos yra tikros bulvių ir pomidorų „pusseserės“) ir gan panašios, tad daug kam atrodo vienodos. Jų ir poreikiai panašūs.
Sėklas reikėtų sėti į lengvą ir purią dirvą, nes jos kaip ir išdygę daigeliai nemėgsta šlapios žemės. Sėklytės labai smulkios, tad jų net nereikia užberti, užtenka tiesiog prispausti prie žemės.
Indelį su pasėtomis sėklomis reikia padėti šiltai, kur temperatūra būtų virš +20 C. Galima indelį pridengti su stiklu arba plėvele, tik reikės dažnokai atidengti ir įleisti šviežio oro. Sėklos pradės dygti po 2-3 savaičių. Sudygus daigams indelį reikėtų pastatyti ant šviesiausios namų palangės ir nuimti uždengimą.
Kai augaliukai išleis 4-5 lapelius, juos reikės išpikuoti, t.y. atsargiai persodinti į kitą indą ar vazoną, tarp daigelių paliekant kelių cm tarpus. Kai daigai dar labiau ūgtels, reikės dar kartą išpikuoti į atskirus indelius. Žinoma, terliojimosi su šiomis gėlytėmis nemažai, bet viską atpirks džiaugsmas, kai gegužės mėn. galėsite balkoną papuošti savo užaugintomis gėlėmis.
Begonijų sėklos kaip petunijų ar surfinijų taip pat yra labai smulkios, tad sėjant jų irgi nereikėtų užžerti žemėmis, o tik prispausti. Pasėtas begonijų sėklos reikia padėti šiltoje ir šviesioje vietoje, nes jos mėgsta dygti šviesoje. Dirva taip pat turėtų būti lengva (geriausia – smėlis su durpėmis) ir drėgna, bet ne per šlapia.
Dygti pradeda po kokių 2 savaičių ir dygsta labai lėtai. Begonijų daigai, skirtingai nei petunijų, nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, tad geriau juos laikyti kiek atokiau nuo palangės arba lango stiklą uždengti baltu popieriumi. Begonijų daigus taip pat reikės kelis kartus pikuoti. Sėklomis dažniausiai dauginamos visažydės begonijos, dar vadinamos ledinukais, bet galima ir kitas rūšis.
Kai kurias našlaičių rūšis taip pat galima sėti vasario mėnesį.
Vasario mėnesį taip pat jau galima sėti ir kitas ilgos vegetacijos gėles: kai kurias našlaičių (Viola) ir rudbekijų (Rudbeckia) rūšis, Valero spriges (Impatiens walleriana), puikūnus (Mimulus), italines levandas (Lavandula stoechas), kobėjas lipikes (Cobea scandens), paprastuosiu kaulasėklius (Osteopermum ecklonis), skeltažiedžius (Schizanthus) ir kitas.
Puikūnų žiedai būna ne tik geltoni, bet ir margi kaip tigro kailis.
Taip pat anksti sėjamos kai kurios ir prieskoninės žolelės: kalendros, petražolės, salierai, anyžiniai lofantai bei kt. Sėklų sėjimo laikas paprastai būna nurodytas ant pokelio, bet 100 % juo nereikėtų tuo pasitikėti, nes kai kurie sėklų tiekėjai tik išverčia informaciją apie sėjimą iš užsienio kalbos (o Lietuvoje beveik visos parduodamos gėlių sėklos yra atvežamos iš kitų šalių), neatkreipdami dėmesio, kad šiltesnėse Europos šalyse sėklos sudygsta anksčiau.
Kaulasėkliai – ilgos vegetacijos augalai, geriausia juos sėti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį.
Jei norite sėti bei auginti sėklytes, bet nemėgstate terliotis su žemėmis, galima pasinaudoti durpių tabletėmis,paruoštomis sėjai. Prieš naudojimą tabletes tereikia palaikyti vandenyje, jos greitai išbrinksta ir jau paruoštos sėjimui. Dažniausiai durpių tabletės parduodamos specialiuose indeliuose ar dailiuose mini šiltnamiukuose, tad ant palangių atrodo labai simpatiškai.
Durpių tablečių būna didesnių ir mažesnių, skirtų įvairaus dydžio sėkloms; sėjai jos paruošiamos per keliolika minučių, pamirkius vandenyje kol išbrinks.
Sėklas patogu sėti į durpių tabletes ir daiginti mini daigyklose, kurios gali būti įvairių dydžių, formų ir spalvų.
