Dera funkcionalumas ir estetika

Nedidelis 45 kv. m ploto butukas senos statybos daugiabutyje dabartiniams jo savininkams atiteko kaip palikimas. „Anksčiau čia gyveno vyro Dariaus močiutė. Butas nebuvo labai apleistas, tačiau atnaujinti reikėjo, norėjosi pakeisti ir kai kuriuos senamadiškus interjero elementus. Kadangi savą būstą turime, šį nusprendėme suremontuoti ir kol kas nuomoti“, – pasakoja buto šeimininkė Andželika Visockaitė-Juknevičienė.

Jos vizija buvo sukurti ne beveidį viešbutį primenantį interjerą, o šiluma ir jaukumu spinduliuojančią, ramiam poilsiui kurorte nuteikiančią erdvę. Į pagalbą pasitelkė dizainerę Jolantą Lapinskaitę-Vaitulionienę ir tuo labai džiaugiasi. Ji pasiūlė ne tik bendrą interjero koncepciją, bet ir daug praktiškų sprendimų. Dėl jų iki minimumo sutrumpėjo remonto laikas, sumažėjo išlaidos, o pasiektu rezultatu patenkinti ir užsakovai, ir dizainerė.

Pirmiausia teko pasukti galvą, ką daryti su lubomis. Kadangi butas yra viršutiniame aukšte, o stogas ne visai sandarus, jos buvo suskilinėjusios, dėmėtos, nelygios. Dizainerė pasiūlė nevargti jas lyginant, glaistant ir dažant, o sumontuoti įtempiamas lubas, kurios paslepia visus trūkumus. Šis darbas užtruko vos vieną dieną, išvengta purvo ir dulkių, lubos atrodo estetiškai.

Laimė, sienų griauti neprireikė, nes ankšta virtuvė jau buvo sujungta su svetaine. Nuspręsta atsisakyti tik griozdiško baro, kuris skyrė maisto gaminimo ir poilsio zonas. Visų kitų patalpų išdėstymas liko koks buvęs. Palikti ir senieji virtuvės baldai iš natūralaus medžio raštą imituojančios baldų plokštės, pakeistas tik stalviršis, vietoj tamsaus parinktas smėlinis. Ir rankenėlės pakeistos naujomis, stilingesnėmis.

Gelsvos plytelės, kuriomis išklijuota virtuvės siena tarp pakabinamų spintelių ir darbastalių, puikiai tiko. O marmuriškas plyteles vonios kambaryje norėjosi pakeisti. Nudaužyti senas ir suklijuoti naujas ilgai trunka, daug triukšmo ir dulkių, todėl pasirinktas praktiškas sprendimas: senosios plytelės nupurkštos specialiais dažais. Po šios kosmetinės procedūros jos atrodo kaip naujos.

Siekė sukurti vientisumo įspūdį

„Mažame bute erdvės susilieja viena su kita, todėl svarbu sukurti vientisumo įspūdį“, – sako J. Lapinskaitė-Vaitulionienė. Juolab kad durys tarp svetainės ir miegamojo dažniausiai paliekamos atviros. Visos grindys išklotos vienoda laminato danga, sienos perdažytos baltai. Prie jų priderintos baltos dieninės ir naktinės balintos kavos spalvos užuolaidos. Vyraujantys pasteliniai tonai butą paverčia vizualiai šviesesniu, didesniu.

Neutraliame fone gražiai išryškėja tapetų, kuriais išklijuota po vieną svetainės ir miegamojo sieną, raštai. Jie tampa subtilia ir kartu išskirtinumo suteikiančia interjero detale. Rusvais ir baltais ornamentais išmarginti tapetai miegamajame primena senoviškus nėrinius. Alyviniai ir kreminiai sienų apmušalai svetainėje panašūs į pablukusį šilkinį audinį. Kai miegamojo durys neuždarytos, jie papildo vienas kitą tarpusavyje derančiais ornamentais.

Kadangi vietos nedaug, kambariai pereinami, siekta labai neapsikrauti baldais ir daiktais. Todėl jų yra tik tiek, kiek būtinai reikia. Svetainės kampe užteko vietos patogiai kampinei sofai ir kavos staliukui originaliomis tekintomis kojelėmis, greta tilpo žema televizoriaus spintelė, prie kitos sienos talpi komoda su stalčiais. Valgomojo zoną formuoja indauja stiklinėmis durelėmis ir apvalus stalas su kėdėmis.

Senos, bet dar tvirtos natūralaus medžio klasikinio dizaino kėdės atvežtos iš šeimininkų tėvų namų, tik perdažytos baltai. Ilgas ir siauras miegamasis suskaidytas į dvi dalis – poilsio ir miego. Ties langu pastatyta patogi sofutė su grakščiu apvaliu staliuku taip ir vilioja prisėsti su knyga ir puodeliu arbatos. Kitoje kambario pusėje stovi klasikinio dizaino lova ir spintelės abipus jos. Ant jų padėti šviestuvai lieja šiltą šviesą.

Dėmesys kiekvienai smulkmenai

Dizainerė atkreipia dėmesį, kad norint sukurti jaukius namus ir neišleisti daug pinigų svarbiausia – pasitelkti kūrybiškumą. Galvojant, kaip dekoruoti interjerą, jai kilo mintis panaudoti M. K. Čiurlionio kūrinių reprodukcijas. Butas yra Druskininkuose, menininko gimtinėje, be to, skvere greta namo stovi „Šaulio“ skulptūra, sukurta Čiurlionio kūrinio motyvais.

Viename sostinės antikvariate aptikusi reprodukcijų rinkinį jas įdėjo į nepretenzingus baltus rėmus ir sukabino ant sienų koridoriuje, svetainėje ir miegamajame. Tai suteikia interjerui savitumo. Kitas svarbus dizainerės patarimas – nedideliame būste reikia vengti tiesiog gražių smulkmenų, atsitiktinių dekoracijų, jos turi ne tik derėti tarpusavyje, bet ir atlikti kokią nors funkciją.

Dėl to J. Lapinskaitė-Vaitulionienė vienodus pintus, tik skirtingų spalvų padėkliukus padėjo ant valgomojo stalo ir staliukų svetainėje bei miegamajame, parinko tokius pačius pintus vazonėlius, koridoriuje ant kabyklos yra pinta dėžė pirštinėms, šalikams, skaroms, kitiems aprangos aksesuarams laikyti. Visame bute sukabinti ir vienodo stiliaus, tačiau skirtingų dydžių bei formų tekstiliniai šviestuvai, jaukiai apšviečiantys kiekvieną funkcinę zoną, tokie patys rusvi kilimai.

Net mažutį balkoną, žvelgiantį į kieme augančius senus kaštonus, pavyko paversti poilsio oaze. Jame išsiteko apvalus staliukas su kėdėmis. Senas neišvaizdžias balkono grindis dizainerė pasiūlė uždengti specialia grindų danga – paklotu, kurio nereikia nei klijuoti, nei tvirtinti. Ji sudedama lyg mozaika iš nedidelių lauko sąlygoms atsparios medienos detalių, taip paslepiami visi trūkumai.

„Be profesionalaus interjero specialisto pagalbos remonto nebūtume padarę per porą mėnesių, interjeras nebūtų toks išbaigtas. Ką jau kalbėti apie tai, kad išleidome nedaug pinigų. Be to, kiekvienas baldas, interjero detalė išsyk rado savo vietą. Esu ne kartą patyrusi: parduotuvėje atrodo, kad daiktas idealiai tinka, o parsivežęs namo pamatai, jog nedera prie visumos“, – sako buto šeimininkė A. Visockaitė-Juknevičienė.