Griežtos saugumo taisyklės trukdo vaikui įgyti patirtį, kuri bus reikalinga gyvenant šiame ne tokiame jau idealiame pasaulyje. Ar tai reiškia, kad specialiai reikia sudaryti vaikui galimybę rizikuoti? Ir taip, ir ne.
Vaikai netgi saugiausiomis sąlygomis randa sau įdomios ir dažnai net rizikingos veiklos. Tėvams reikia pasirūpinti, kad racionali savarankiškumo ir rizikos dermė leistų vaikui pajusti pasitikėjimą savo jėgomis ir išmokti vertinti supančios aplinkos pavojus.
Projekte ,,TED Talks“ G. Tulley aptaria 8 dalykus, kuriuos turi pabandyti kiekvienas vaikas.
Vairavimas
Kiekvienas, kuriam vaikystėje tėtis, pasisodinęs ant kelių, leisdavo pavairuoti miško keliuku, prisimena tas įspūdingas akimirkas. Tai tikrai atsakingas ir įkvepiantis momentas kiekvieno vaiko gyvenime. Galimybė valdyti tokį sudėtingą ir nesuprantamą įrenginį padeda įgyti pasitikėjimo savimi, vaikui atrodo, kad jis gali valdyti visą pasaulį. Tai nedažnas, todėl labai brangus jausmas.
Žaidimas su ugnimi
Žinoma, degtukai – ne vaikų žaislas. Tačiau elgesio su ugnimi įgūdžiai labai svarbūs vaiko vystymuisi. Neverta palikti su degtukais ir popieriumi jo vieno, tačiau kartu kurti laužą, mesti į jį šakas, aptarti, kodėl ugnis įsiplieskia ir kodėl slopsta, paskui jį užgesinti – neįkainojamas patyrimas.
Sulenkiamas peiliukas kišenėje
Dar neseniai kiekvienas save gerbiantis vyras kišenėje nešiojosi suulenkiamą peiliuką. Šiandien tai beveik egzotika. Tačiau mažam berniukui pirmasis nuosavas kišeninis peiliukas turėtų tapti pirmuoju universaliu įrankiu. Kai kuriose kultūrose pirmąjį peilį berniukui dovanoja tada, kai jis pradeda vaikščioti. Gali įsipjauti? Taip, tačiau tai neįkainojama patirtis.
Daiktų ardymas
Išardydamas kokį nors daiktą vaikas ne tik patenkina savo smalsumą, bet ir sužino svarbų dalyką – neįmanoma visko iš anksto numatyti. Išardyti pavyko, o sudėti atgal – ne? Galbūt iš pradžių reikėjo pasidomėti, kaip viskas buvo sutvirtinta? Jeigu drausime vaikui nors retkarčiais ką nors išardyti, numušime norą ieškoti naujų iššūkių.
Ieties mėtymas
Atrodo, kam XXI amžiuje gali prireikti šio įgūdžio? Iš tikrųjų viskas ne taip paprasta. Per tūkstančius metų evoliucijos žmogaus smegenys prisitaikė, kad jam reikia mokėti kažką mėtyti ar svaidyti. Jei šio įgūdžio nelavinsime, gali atrofuotis nerviniai kanalai. Tai gali pakenkti judesių koordinacijai ir gebėjimui sukoncentruoti dėmesį ties kokia nors užduotimi. O kada dar mokytis mėtyti ietį, bumerangą, jei ne vaikystėje?
