Kitaip sakant, tėčio nedalyvavimas dukters gyvenime lemia, kad mergaitės per anksti subręsta. Ellis tyrimas galėtų paaiškinti, kodėl kai kurios mergaitės Vakarų pasaulyje subręsta labai anksti; nereikia kaltinti hormonais šeriamų vištų ir jaučių – galbūt šį procesą lemia tėčio trūkumas mergaitės gyvenime.
Ellis tyrimas taip pat gali paaiškinti, kodėl mergaitės, kurias augino vienišos motinos, dažnai pastoja būdamos paauglės. Jei šalia būtų tėtis, sakantis, kokios jos gražios ir protingos, mergaitės vėliau pradėtų seksualinį gyvenimą. Tuo tarpu be tėčio augančios mergaitės atsakymo bando ieškoti kitur.
Tyrimo rezultatai teigia, kad mergaitės, artimai ir gražiai bendraujančios su tėčiais subręsta vėliau už tas, kurių tėčiai jų gyvenimuose neatlieka svarbaus vaidmens. Ypač anksti subręsta tos mergaitės, kurios visiškai nebendravo su tėčiais ar bendravo labai mažai.
Šiame tyrime dalyvavo 173 mergaitės ir jų šeimos, gyvenančios JAV. Tyrimas pradėtas, kai mergaitės lankė darželį, o baigtas, kai jos ėjo į 7 klasę. Mergaitės, kurios iki 5-erių metų daug ir šiltai bendravo su tėčiais, subrendo vėliau už tas, kurios nebuvo artimos su tėčiais. Tėvų bendravimas su dukterimis pasirodė esąs labai reikšmingas dar ankstyvoje vaikystėje. Tėčio-dukters santykiai lemia mergaitės tapimą moterimi.
Vėliau subrendusių mergaičių tėčiai aktyviai dalyvavo dukterų auklėjime ir gerai elgėsi su mergaičių motinomis. Atrodo, mergaičių brendimą labiau lemia tėvo, o ne motinos rūpestis. Tyrimą atlikę specialistai mano, kad mergaitės jautriai reaguoja į tėvo vaidmenį šeimoje (tiek tėvo-dukters, tiek tėvo-motinos santykius) ir nesąmoningai savo brendimą reguliuoja priklausomai nuo tėvo elgesio.
Tėvo nebuvimas nėra neutralus; kaip matyti, jis esminis. Tėvo-dukters santykiai yra biologinis imperatyvas. Šiuo tyrimu nustatyta, kad be tėvo augusios mergaitės (ar mačiusios jį labai retai) gana anksti lytiškai subręsta.
Tyrimą atlikęs psichologai pateikia keletą teorijų, susijusių su tėčių-dukrų santykiais. Vienas biologinis paaiškinimas yra tas, kad be tėčių augančioms mergaitėms įtaką daro kiti vyrai – patėviai ar motinų draugai; giminiškais ryšiais nesusijusių vyrų feromonai skatina lytinį brendimą. Tuo tarpu su rūpestingais biologiniais tėčiais augančias mergaites taip pat veikia tėčių feromonai, bet pati gamta siekia jas apsaugoti, sulėtindama lytinį brendimą.
Todėl tėčių dalyvavimas mergaičių gyvenimuose yra naudingas ir tuo, kad padeda joms išvengti ankstyvo susidomėjimo priešinga lytimi ir ankstyvo nėštumo. Jei mergaičių santykiai su tėvais šalti, tolimi, jos nėra taip smarkiai veikiamos tėčių feromonų kaip tos mergaitės, kurios daug ir artimai bendrauja su tėčiais, todėl incesto (kraujomaišos) galimybė sumažėja ir gamta nesiekia lėtinti brendimo. Štai kodėl su tėčiais nebendraujančios mergaitės anksčiau lytiškai subręsta, spėja mokslininkai. Tėvo buvimas šeimoje turi daug didesnės įtakos šeimai nei manyta; jis smarkiai įtakoja lytinį dukterų brendimą.
Anot psichologų, šio tyrimo rezultatai rodo, kad tėčiai mergaičių gyvenimuose yra kur kas svarbesni nei manyta; juk dažniausiai manoma, kad vaiko asmenybę lemia motinos, o ne tėvo auklėjimas.
Tėvų-dukterų santykiai turi būti iš naujo įvertinti ir pripažinti esantys svarbiu mergaitės tapimo moterimi faktoriumi.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
