Visų pirma turime suprasti, kodėl Jūsų pačių pastangos, prašymai ir replikos nustoti vartoti alkoholį tampa bevaisiais? Arba, dažnu atveju, net tampa barnių priežastimi?
1. Alkoholikas neigs turintis šią problemą.
Nors tai nėra tiesa, tačiau primestos visuomenės normos skanduoja, kad tas, kuris tapo alkoholiku – yra silpnavalis, „nemokantis gerti“, kad „štai visi moka saikingai vartoti, o šis nesugeba, praranda saiką“. Tai yra tapę visuotiniu įsitikinimu, nors iš tiesų kaltas yra ne žmogus, o pats alkoholis. Kadangi mes pratę matyti ir laikyti alkoholiką, kaip silpnesnį, silpnavalį, nesugebantį valdyti substancijos žmogų – jam nesinori savęs tokiu pripažinti. Taigi, alkoholikas neigs, kad turi problemą. Tai, kad mes artimajam bandome paaiškinti šią nepatogią tiesą – jį atstumia nuo jūsų. Tikėtina, kad giliai širdyje jis apsvarsto mūsų replikas, bet tai yra taip giliai ir taip slaptai, kad ko gero niekada to nesužinosime.
2. Mes nesame autoritetas savo artimajam.
Kad ir kaip tai gali nepatogiai nuskambėti, tačiau tikėtina, kad su savo artimuoju, kuriam norite padėti, esate pažįstami ne vienerius metus. Be abejonės, jei santykiai gražūs, stiprūs ir tvarūs, gali būti, kad tas autoritetas yra išlikęs, tačiau daugumoje atvejų iš artimųjų išgirstami patarimai ar įžvalgos mums imponuoja gerokai mažiau. Ir tai nebūtinai kalbant apie alkoholį, prisiminkite save pačius – iš ko gautas patarimas ar kritika jums atrodo svaresnė: tėvų, brolių bei sesių, sutuoktinių ar gyvenimo draugų – ar visgi iš mažiau pažįstamų, aukštesnį statusą jūsų vaizduotėje turinčių žmonių, pavyzdžiui, bendradarbių ar dvasinių vedlių? Artimieji dažniausiai pradeda veikti tada, kai išgirsta tai, ką mes jiems kartojome metų metus, iš ko nors kito.
3. Mes patys turite silpnybių ar priklausomybių.
Jei mes norime padėti nustoti vartoti alkoholį artimajam, tačiau patys jį vartojame – mes šimtą kartų sunkiau įrodysime, kad jo problema didesnė. Ir tai nebūtinai turi būti alkoholis. Jei rūkome, kai raginsime artimąjį nustoti pilti į save velnio lašus, jis atkirs, kad „aha, o pats tai rūkai“. Jei turime kitų žalingų įpročių ar silpnybių – jis visada atsikirs apeliuodami į jas, gal ir patiems tekę girdėti ką nors panašaus „nu ir ką, aš geriu, o tu tonom šlamšti saldumynus, esi niekuo ne geresnis“. Ir nesvarbu, kad alkoholis yra šimtą kartų blogiau už bet kokį kitą žalingą įprotį ar silpnybę – alkoholikas gindamasis trauks tą kozirį ir naudos gynybai.
4. Alkoholikui atrodo, kad nustoti vartoti alkoholį yra auka.
Nuo pigiojo alkoholio priklausantis asmuo turi klaidingus įsitikinimus ir įsivaizduoja, kad „atsisakęs“ alkoholio atsisakys gyvenimo malonumo, kad niekad nebegalės jaustis laimingas be šios substancijos, kad jam visada kažko truks. Jo galvoje sukasi mintys, kad jis ne IŠSIVADUOJA iš pragaištingos ligos, o ATSISAKO gyvenimo džiaugsmo, kuris tam tikras gyvenimo akimirkas paversdavo geresnėmis. Jo galvoje pradeda suktis mintys „o tai kaip reikės Naujuosius švęsti?“ „kaip reikės atsipalaiduoti, grįžus po darbo, jei negalėsiu išgerti vyno/alaus?“ „o tai kaip aš su Antanu dabar susitiksiu?“ „ką aš veiksiu kai keliausiu?“ „kaip dabar atrodys žvejyba?“ „tai vienintelis man likęs džiaugsmas gyvenime“ ir t. t.
5. Mes neturime tinkamų žinių, kaip komunikuoti, kad paskatinti žmogų keistis.
Bet kokias pastabas ir kritiką sunku priimti visiems, ypač apie mūsų silpnybes. Mes patys žinome savo silpnąsias vietas ir tai, kad negebame jų likviduoti yra kiekvieno iš mūsų Achilo kulnai. Alkoholis yra dar jautresnė tema, dėl pirmame punkte išvardintų priežasčių, todėl čia komunikacijos jautrumas dar paaštrėja...
Geriausios praktikos
Pažinus pagrindines piktžolės šaknis, iš arčiau supratus, kodėl apskritai mūsų pastangos neduodavo vaisių, imkimės geriausių praktikų, jei norime padėti artimajam nustoti vartoti alkoholį.
1. Geras pavyzdys.
Lengviausias ir efektyviausias būdas paskatinti bet kokį žmogų keistis į gerąją pusę – tinkamas mūsų pačių pavyzdys. Jeigu norime, kad mūsų artimasis nustotų vartoti alkoholį – visų pirma nevartokime jo patys. Net jei laikome save „neturinčiais problemų su tuo“ ar „išgeriate saikingai“ – visų pirma nustokime vartoti patys.
Lygiai taip pat, jei turime kokių nors kitų silpnybių ar priklausomybių, parodykime gerą pavyzdį patys išsivaduodami iš žalingų įpročių. Jei nevartojame alkoholio, tačiau rūkome – nustokime tai daryti. Jei turime persivalgymo bėdų – pradėkime sveikai maitintis. Jei gauname replikų, kad visą dieną prasėdite telefone – ieškokime būdų išsivaduoti iš šios problemos. Bet kas, kokį kontrargumentą gauname, kaip gynimosi reakciją – išguikime tą įprotį iš savo rutinos (žinoma, jei jis racionalus). Jei ir taip gyvename nepriekaištingai ir neturime jokių žalingų įpročių ar silpnybių – imkimės naujo siektino sveikintino užsiėmimo, pavyzdžiui, pradėkime sportuoti. Jūsų vyras ar žmona girtauja ir storėja – o jūs rodykite priešingą pavyzdį: prie sveikos gyvensenos dar ir pridėkite papildomą fizinį aktyvumą.
Kai pamažu artimasis pradės matyti teigiamus mūsų rezultatus, kai pamažu pasidarys nebesmagu matyti, kad mes gyvenime darome teigiamus pokyčius, o jis vis dar trumpinasi gyvenimą alkoholiu – tai padės sužadinti idėją kažką keisti.
Geras pavyzdys yra efektyviausias vaistas, kai kalba eina apie norą paskatinti keistis artimuosius. Kadangi, kaip išsiaiškinome, nesame artimajam autoritetas – rezultatai niekada nemeluoja ir jie nepasislėps.
2. Žinokite ar atraskite, kas labiausiai motyvuoja.
Kokie dalykai motyvuoja žmogų, kuriam norite padėti? Tai gali būti dailios kūno linijos, sėkminga karjera, pinigai, kokybiškas laisvalaikis, kelionės, kūryba ir kiti dalykai, kurie įprastai yra pagrindinė aistra, dėl kurios žmogus gyvena. Įdiekite labiausiai artimąjį skatinančius dalykus į žemiau išvardintus punktus.
Sakykite komplimentus.
Kai išsiaiškinome, kas motyvuoja artimuosius, sakykime į tą motyvaciją orientuotus komplimentus, kurie palydi tam tikrus momentus, kai jie susilaiko nuo alkoholio vartojimo. Gal būt tą kartą pavaidins, kad nesureikšmina, ar neparodys emocijų, tačiau giliai širdyje apsidžiaugs ir tai pamažu padės jį privesti prie sekančių žingsnių. Pavyzdžiui: jei žmogų motyvuoja atletiškas kūnas ar mažesnis jo svoris, pagirkime, kad kai nevartoja alkoholio atrodo lieknesnis. Jei savaitgalį nubudo penktadienį neužgėręs – atkreipkime dėmesį, kad „oho, atrodo tarsi būtum numetęs svorio... Tiksliai, juk vakar negėrei“. Jei mylimąjį labiausiai motyvuoja pinigai – kai susilaiko nuo alkoholio įsigijimo pagirkime, kad sutaupė 20 eur ir, jei tai pakartotų nors kartą per savaitę, – per mėnesį jau 80 eur susitaupytų.
Atkreipkime dėmesį, kaip tie motyvuojantys dalykai suprastėja, kai šis įpila į save alkoholio.
Vėlgi, jei žmogų motyvuoja išvaizda – labai atsargiai galime suformuoti pastabą, kad kai šis pavartoja, atrodo ne toks dailus. Jei žmogų motyvuoja atostogos, paminėkime, kad kai nevartodavo, ar vartodavo mažiau alkoholio jos būdavo daug įspūdingesnės. Tik kai sakome pastabas, būkime labai atsargūs šiek tiek apsukresni, nedrėbkime tiesmukai: „vakar gėrei, todėl šiandien atrodai stora“. Verčiau bandykime išsireikšti kiek įmanoma delikačiau, pavyzdžiui: „nežinau kaip neužgaunant pasakyti, tačiau asmeniškai man atrodo, kad kai pavartoji alkoholio, atrodai ne tokia liekna, kaip tais laikais, kai vartodavai mažiau ar iš vis nevartodavai“.
Tiek sakant komplimentus, tiek pastabas būkime nuoširdūs, stenkimės būti kūrybingi ir nebūtinai riškimės prie tik motyvuojančių dalykų, tai gali būti pastabos/komplimentai apskritai. Tačiau kai jie orientuoti į dalykus, kurie žmogui svarbiausi – tai gali duoti greitesnį rezultatą.
3. Paprašykite, kad į problemą dėmesį atkreiptų tretieji asmenys.
Jeigu matome, kad visgi sunkiai pavyksta artimąjį paskatinti patiems – paprašykime to padaryti kokio nors kito žmogaus, kurio jie klauso. Tai gali būti bendradarbis, geriausias draugas, sesė ar brolis, ar kitas jam autoritetingas asmuo. Prieš pradedant prašymą visų pirma sutarkite, kad jokiais būdais neatskleistų, jog tai Jūsų prašymu jis atkreipia dėmesį į problemą. Gali būti, kad tas žmogus net nežinos, kad artimasis turi problemų su alkoholiu, todėl rekomenduočiau nejuodinti ir nepasakoti per daug asmeniškų detalių. Tiesiog paminėkite, kad tokia problema egzistuoja ir paprašykite jo atkreipti dėmesį į tai, kad gal jam vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Dažnu atveju tai gali būti efektyvi priemonė, nes kaip jau aptarėme anksčiau, priimti pastabas ir kritiką iš artimojo, ypač šia tema – sudėtinga ir nemalonu. Gali būti, kad net ir visi laurai atiteks ne jums, o tam asmeniui, tačiau neleiskite savo ego lygioje vietoje dėl to sukelti barnio. Juk viską darome dėl galutinio rezultato, o ne medalio sau pasidabinimo.
4. Komunikuokite ne „Tu turi problemą“, bet „Mes turime problemą“.
Leiskime žmogui, kuriam norime padėti, suprasti, kad jis ne vienas. Leiskime suprasti, kad jūs esate kartu ir prisiimate šią problemą kaip savo. Iš mažų detalių susideda bendras paveikslas, o tai viena iš tokių. Kai sakome, kad „Tu turi problemų“ – mes skatiname kivirčą. Kai sakome „Mes turime problemų“ – mes parodome, kad neišsiginame ir esame toje pačioje valtyje. Tuo pačiu pasėsime šiokį tokį nepatogumą – jis supras, kad problema iš tiesų yra jo, tačiau į tai velia ir jus. Viską ką komunikuojame darykime švelniai ir subtiliai, stenkimės neužsiplieksti ir išlaikyti ramybę. Paskatinimas artimąjį keistis gali būti ilgas ir nelengvas kelias, tačiau jeigu jis to vertas – jį nuėjus slapčia galėsite pasidžiaugti, kad iš tiesų tai buvo jūsų darbo vaisius. Kai jau nustos vartoti alkoholį – už visus šiuos gestus, už visą rūpestį ir buvimą drauge bei paskatinimą keistis gausite nuoširdžią padėką.
5. Padarykite ką nors, už ką jums jausis skolingi, o tą skolą išmainykite į konsultaciją su specialistu.
Nepaisant to, kad norime gero, alkoholį vartojančiam asmeniui kreiptis pagalbos atrodo kaip sudėtingas darbas, tai verčia jį išeiti iš asmeninio komforto zonos, pamina jo savigarbą. Kartais, kad paskatinti imtis konkrečių žingsnių turime pasitelkti tam tikras gudrybes. Atlikite kokią nors paslaugą ar darbą, padovanokite dovaną ar surenkite staigmeną, tegul tai bus kažkas didelio ir gal net privers artimą jums žmogų pasijusti nepatogiai, neva jis to nevertas. Šios metodikos koncepcija yra sukurti tokią situaciją, po kurios jis jaustųsi jums skolingas kokį nors žygdarbį. Kai jau ateis laikas ir jūsų bus pasiteirauta, kaip galima atsidėkoti – neskubėkite atsakyti „noriu, kad kreiptumeisi pagalbos dėl alkoholio priklausomybės“, tai gali išduoti ar parodyti, kad jūsų gero darbo padarymas ir tik buvo skirtas tam, kad išpešti šį atsakymą. Verčiau išgirdus tokį paklausimą pasakykite, kad jums reikia truputį pagalvoti. Kai pratempsite laiko tarpą, kuris jums atrodo protingas, tegul tai bus pusdienis ar diena, pasakykite, kad labiausiai jus nudžiugintų, jei jis vienas ar kartu su jumis išmėgintų kokį nors priklausomybės gydymo metodą ar konsultaciją su specialistu.
6. Kai artimasis blaivas – parodykite, kad jį mylite, kad jis jums rūpi.
Kad ir kaip gali būti sudėtinga, net jeigu ore tvyro tikrai slogi nuotaika, kai artimasis kuriam norite padėti yra blaivaus proto – priminkite jam, kad jis jums rūpi, kad tebemylite jį. Beveik nėra prasmės kalbėti jokiomis temomis, kai jo protas apnuodytas alkoholiu, tačiau kai iš jo panyra – neleiskite visam blogam užgožti ir gerų dalykų. Priminkite, kad nepaisant to, kas vyksta jis jums rūpi. Tai vėlgi padės didinti jūsų įtaką ir sukurs šiltesnį ryšį, kai norėsime vėl vystyti nustojimo vartoti temą.
7. Priminkite senus laikus.
Pasitelkite fantaziją ir pabandykite priminti laikus, kai žmogus dar nevartojo, ar vartojo mažiau alkoholio. Kokius pasiekimus tada turėjo? Kokias veiklas tada veikdavo? Koks šilkinis būdavo jo charakteris? Kiek smagaus laiko praleisdavote kartu? Paminėkite, kad pasiilgote to žmogaus ir kad jums skaudu matyti, prie ko privedė alkoholis. Stenkitės ir patį žmogų nukelti į tuos laikus, kai jis daugiau laiko ir dėmesio skirdavo mėgstamom veiklom ir hobiams, kai siekdavo tikslų ir pasiekimų. Paaiškinkite, kad niekada ne per vėlu vėl visą tai atgaivinti. Dažnu atveju senų laikų priminimas gali teigiamai surezonuoti artimojo galvoje ir padėti jam pačiam iškelti sau tokius klausimus.
8. Pasiteiraukite, ko norėtų iš jūsų mainais, už tai, kad sutiktų kreiptis pagalbos.
Elementariai pasiteiraukite, ko reiktų iš jūsų, kokios paslaugos, darbo ar pokyčio, mainais už tai jis sutiktų imtis konkrečių žingsnių savo priklausomybei spręsti. Verta suprasti, kad nors jam pačiam tas smarkiai padėtų, jo akimis tai didis žygdarbis, todėl nenustebkite, jei pasiūlytų mainų kaina jus gali išversti iš koto. Tačiau žinant, ko jis tikėtųsi mainais iš jūsų – galima pamažu pradėti kurti planą, kaip tai pasiekti.
9. Geriausias metas veikti – pagirių metu.
Taigi jei sėkmingai taikome aukščiau duotas rekomendacijas, arba jei ir taip turime pakankamą autoritetą artimajam, kuriam norime pagelbėti – ko gero tinkamiausias metas galutinai paskatinti veikti, t.y. užrašyti į apsilankymą pas specialistą, ar užregistruoti ir išgauti pasižadėjimą kokiam nors patikusiam metodui kovai su priklausomybe yra pagirios. Pagirių metu žmogus negali paneigti, kad alkoholis jį žaloja ir neatneša gero. Pagirios yra tas laiko tarpas, kuomet žmonės ir savarankiškai pagalvoja, kad gal jau būtų metas nustoti vartoti alkoholį, kad reikia kažką keisti gyvenime. Pagirių metų yra iš ties šaunus metas išgauti pasižadėjimą imtis priemonių, nes ir artimasis kęsdamas alkoholio padarinius sutiks, kad daugiau taip nebegali. Be abejonės tai nereiškia, kad tai veikia visiems ir šimtu procentu, kaip ir tai, kad tai nėra vienintelis metas tinkamas pastūmėti link konkrečių žingsnių.
Tikiuosi, kad bendras suvokimas ir konkretūs praktiniai patarimai padės išgelbėti jums brangų žmogų iš alkoholio pinklių. Šis darbas gali pareikalauti kantrybės ir nuoseklumo, tai yra savotiška misija. Tačiau kai ją pavyksta įgyvendinti, kai pavyksta artimąjį ištraukti ir vėl pamatyti tokiu, kokį ir norėtume matyti kas dieną – tai atperka sunkų triūsą. Taigi apsišarvuokime kantrybe ir nepalikime mums brangių žmonių kabarotis iš priklausomybės alkoholiui vieniems. Net jei jie dabar nepakenčiamo charakterio ir su jais sunku vesti dialogą – tai ne jie, o tai į ką juos pavertė klastingasis alkoholis.
