– Žodis „tinginys“ neretai tariamas iš aukšto ir paniekinančiai. Ką iš tiesų jis reiškia? Juk po juo gali slypėti ir apsileidimas, liga ar net sąmoningas pasirinkimas mėgautis gyvenimu, nepersistengiant ir nesiplėšant.
– Lietuvių kalbos žodynas žodį „tinginys“ aiškina taip – kas tingi, nenori dirbti, nieko veikti. Nors toks apibūdinimas turi negatyvios reikšmės atspalvį, sutinku, kad tinginio etiketė mūsų visuomenėje klijuojama dažnai ir lengvai. Netgi mūsų tautosakoje nenorėjimas dirbti ar nieko veikti „apdainuotas“ plačiai ir negatyviai. Visi žinome iš tautosakos, kad ir duona verkia tinginio valgoma, kad nereikia nieko atidėti rytojui, ką galime padaryti tuoj, kad tinginystė blogiau už ligą, kad tinginystė – ubago brolis ir panašiai. Turbūt daugelis esame girdėję vaikystėje galbūt ir savo atžvilgiu, kad tingėti negarbinga, tingėti negražu, bet ėmė ir aptingo <...> pamažu. Taigi tinginystė siejama ir su gėda. Tačiau tai, ką iš tikrųjų vadiname tinginyste, labai priklauso nuo vertintojo ar vadintojo suvokimo. Dažnai iš nesuvokimo ir depresija pavadinama tinginių liga. Tais atvejais, kai vertintojas (vadintojas) neturi sveiko darbo – poilsio balanso, tinginyste gali būti pavadintas normalus žmogaus įgūdis ilsėtis. Aš būčiau atsargi su „tinginio“ etikete, visada kviesčiau pasižiūrėti giliau į nenoro dirbti ar nieko veikti priežastis.
