Specialios vyriško puokštės (o tokių būna) mūsų kraštuose dar nėra labai populiarios. Vakarų Europoje toks reiškinys, kaip vyriška gėlių kompozicija, atsirado kiek anksčiau. O Japonijoje vyriškų puokščių komponavimo tradicija gyvuoja jau šimtmečius. Toje šalyje floristai stipriosios lyties atstovų niekada nepalikdavo be dėmesio.
Kokie gi yra, jei taip galima sakyti, lytiniai puokštės požymiai? Visų pirma – forma. Jei moteriškose kompozicijose dominuoja apvali forma, tai vyriškose – ištempta, nukreipta aukštyn. Joms būdingos aiškios linijos ir kampai.
Antra – spalva. Vyriškos puokštės nelabai derinasi su švelniai rožine, smėline, kremine ir kitomis pastelinėmis spalvomis. Puokštė turi būti ryški, joje turėtų dominuoti tamsiai raudonos, mėlynos, bordo, oranžinės, geltonos gėlės. Atskirai verta paminėti ir žalumą. Ji turi būti ryškių, sodrių arba tamsių tonų, kitam tariant, artimesnė ne salotų, o smaragdo spalvai.
Trečia - augalai, iš kurių renkamasi komponuojant vyrišką puokštę. Dažniausiai tai būna vadinamosios gėlės-egzotai, kuriems priskiriamas anturis (šios gėlės stiebas yra su dideliu širdies formos lapu, o žiedo centre - geltona arba oranžinė piestelė; puokštėms dažniausiai naudojami raudoni arba žali anturiai).
Strelicija (ši gėlė panaši į rojaus paukščio plunksnas ar uodegą; vyriškoms puokštėms dažniausiai naudojamos oranžinės); kala (žiedas primena grakštų bokalą, kurio viduryje – plona, ryškiai išsiskirianti piestelė; vyriškoms puokštėms idealiai tinka geltonos, bordo spalvos gėlės).
Lelijos (azijietiški hibridai), protėja (jos lapeliai panašūs į plonytes adatėles, todėl augalas atrodo spygliuotas; bordo ir geltonos spalvos žiedai savo egzotiškumu ir ryškumu traukia dėmesį); leukospermumas (taip pat iš protėjos giminės), kardelis, eremūras. Rožės – tai universalios gėlės, kelios ilgakotės rožės taip pat būtų nebloga dovana vyrui.
Floristai nerekomenduoja vyrui dovanoti tulpių ar narcizų, miniatiūrinių našlaičių ir margaritų kompozicijų, jautriųjų ramunėlių ar frezijų. Apskritai vyriškos puokštės turi būti kuriamos iš didesnių gėlių.
Bet jei visgi naudojamos smulkios gėlės, tai jų turi būti daug. Nors, pavyzdžiui, tokios gėlės, kaip gipsofilos, visiškai netiks. Jų smulkūs, balti pūsti žiedeliai ant beveik nematomų šakelių atrodo pernelyg „nerimtai“, kad tiktų vyriškai puokštei.
Neverta piktnaudžiauti aksesuarais. Tiks dažytos viksvos, maži moliūgėliai, į akį per daug nekrintančios pakavimo medžiagos. Dėl suprantamų priežasčių netinka kaspinai, karoliukai, blizgučiai bei folija.
Vyriška puokštė – ryški, neretai ekstravagantiška ir ji niekada nebūna kukli, nepastebima. Tiesa, jei manote, kad vyrui dovanoti gėles – visgi ne pats geriausias variantas, bet pateikti ką nors dekoratyvaus ir labai gražaus visgi norisi, tai gėlių salone jums sukurs kompoziciją, kurios pagrindas bus krepšys (dažniausiai – tamsus, nelabai gilus, stačiakampis). Į tokį krepšį kartu su gėlėmis bus įmaišyta, tarkime, vaisių, vyno butelis ar paslėpta bet kokia kita dovana.
Jei visiškai nežinote, koks yra žmogaus, kuriam norite dovanoti puokštę, skonis ir jaudinatės, kad egzotiškos gėlės bei sodrios spalvos jam gali nepatikti, tai dovanokite rožių. Tai klasika, kuri visada madinga.