Tiesa, galimybių susidaryti metanui esama ir kitokių, tad teigti, jog Gale kraterio dugne tarpsta marsietiškos bakterijos, negalime. Visgi Marso metano atradimai pasižymi įvairiausiomis anomalijomis: jo pagausėja naktį, o dieną praktiškai pranyksta, jo gausa priklauso nuo metų laiko; be to, kartais metanas, atrodo, išsiveržia stipriais gūsiais.
Dabar pasiūlytas bent dalies anomalijų paaiškinimas: metaną, koks bebūtų jo šaltinis, dengia druskos klodai, kurių sueižėjimas leidžia jam išsiveržti į atmosferą. Laboratorijoje, kur atkurtos panašios į Marso sąlygos – temperatūra nuo -20 iki 10 laipsnių, reta anglies dvideginio atmosfera, – tyrėjai išbandė įvairių vandens ir perchloratų druskų formavimąsi.
Paaiškėjo, kad kai grunte perchloratų druskos sudaro 5-10 proc. masės, jos gali lengvai, vos per keletą-keliolika dienų, sucementuoti gruntą į tvirtą „dangtį“, per kurį metanas (eksperimentuose kaip analogas naudotas neonas) negali išsiveržti į paviršių. Tačiau kai dieną paviršius sušyla, dangtis susilpnėja, o per jį važiuojant marsaeigiui gali visai suskilti.
Tai gali paaiškinti, kodėl Curiosity aptiko metano, kodėl jo rado tik vakare/naktį ir kodėl jo nerandama plačiai atmosferoje: toks išskirtinai lokalus metano šaltinis negali atmosferos pripildyti iki aptinkamų koncentracijų.
Tyrimo rezultatai publikuojami JGR Planets.