Šio klubo šeimininkė, Alisa Macaniuk, idėjų sėmėsi iš lietuviškų poreikių ir amerikietiškų pavyzdžių: mūsų šalyje yra galybė kūrybingų žmonių, o amerikiečiai jau ilgą laiką puoselėja „meikerių“ (gamintojų) kultūrą.
„Apskritai tai bet kokioje pasaulio šalyje, bet kuriame mieste ar net kaimelyje yra bent kelios vietos, kur žmonės kažką daro savo rankomis. JAV išsivysčiusi ir ištisa „meikerių“ ideologija. Ji, beje, kadaise buvo ir Sovietų sąjungoje – vadinosi „Jaunasis technikas“. Tokia veikla buvo visokeriopai skatinama valstybės. Apskritai senais laikais bet kokia erdvė, kur buvo kažkas veikia, būdavo vadinama maker space [lietuviškai tikriausiai galima būtų sakyti „rankdarbių kampelis“ - red.]. Močiutė kampelyje laiko savo mezgimo priemones ir ten mezga? Maker space!. Tėčio garažas, kur jis taiso taburetę? Maker space! Visa tai virto žmonių, norinčių pagerinti pasaulį savo rankomis, judėjimu – Maker movement. Na o mes visokeriopai tą judėjimą remiame ir norime, kad štai čia, šioje vietoje, žmonės visokiausius dalykus darytų savo rankomis“, – pasakojo „Green Garage“ sumanytoja.
Ji teigė, kad „Green Garage“ įkūrimo tikslas buvo tokius rankdarbių kampelius – dažniausiai entuziastų sukurtus savarankiškai bei esančius kur nors sunkiai prieinamose vietose, tarkime, rūsyje – perkelti į aukštesnį, profesionalesnį lygį ir padaryti labiau prieinamais visiems norintiems. „Aš pati nesu nei elektronikė, nei inžinierė, todėl tikriausiai bijočiau eiti kur nors į nepažįstamą rūsį, kur vyrukai kažką daro savo rankomis. O čia durys plačiai atvertos ir padaryta taip, kad užeiti nebijočiau. Na ir mūsų užduotis šią kultūrą populiarinti, pritraukti jaunimą, kad jie patirtų malonumą kažką kurdami. Ir tuo pačiu iškėlėme sau užduoti neprarastų tų inžinierių, kurie jau kažką meistrauja. Nes tai yra sunkiai suderinamos auditorijos. Ir akivaizdu, kad šie žmonės turbūt net 500 kilometrų spinduliu vienoje vietoje neras tokio įrangos rinkinio, kaip čia“.
Į „Green Garage“ A. Macaniuk dar iki atidarymo ketina investuoti apie 300 000 eurų – visa tai yra jos pačios pinigai, uždirbti kompiuterinių žaidimų rinkoje, bendrovėje „Game Insight“, kurios pagrindinis biuras praėjusiais metais persikraustė iš Maskvos į Vilnių. Beje, atkreipkite dėmesį: 35 metų moteris, „GameInsight“ dirbusi nuo įkūrimo 2009 metais ir veiklą joje baigusi pernai. O dabar gali investuoti milžinišką sumą savų pinigų į savos idėjos įgyvendinimą!
Ir jeigu to dar negana – Alisos vyras Igoris Macaniukas, taip pat dirbęs su „Game Insight“ nuo įmonės įkūrimo, savo uždirbtus pinigus investavo į Vilniaus technologijų parką, kuriamą buvusioje Sapiegos ligoninės teritorijoje.
„Green Garage“ verslo modelis kažkuo primins sporto klubus: žmonės juose galės „nusipirkti“ darbo laiką kelioms valandoms, visai diena arba abonentą mėnesiui ar net metams. Nors Alisa užsiminė, kad galima tartis ir asmeniškai – jeigu žmogus dar labai jaunas, bet labai domisi technika ir nori tobulėti, galima susitarti, kad žinių kaupimas ir meistravimas šiame „meistrų klube“ nieko nekainuos. Bent jau kurį laiką. Ypatingą dėmesį klubo šeimininkai ketina skirti universitetų inžinerinių specialybių studentams – jiems ketinama teikti neribotą laiką galiojančias narystės nuolaidas, o startuoliams, kurie galėtų prisišlieti prie šio klubo, taip pat ketinama siūlyti išskirtines sąlygas – galbūt netgi galimybę klubo teikiama įranga naudotis nemokamai. Vienas toks techninės įrangos startuolis jau dabar, iki oficialaus atidarymo, pluša „Žaliajame garaže“ – nemokamai.
A. Macaniuk džiaugėsi, kad komandos branduolį jai pavyko susirinkti labai sėkmingai – ieškodama bendraminčių iškėlė idėją socialiniame tinkle „Facebook“ ir netrukus reikalingi žmonės jau buvo suburti. O vienas jų – Marius – būtent dėl „Green Garage“ į Lietuvą grįžo iš Škotijos.
Anot A. Macaniuk, didžioji dalis investicijų buvo skirta įrangai: „Žaliajame garaže“ yra du 3D spausdintuvai, ir plačiaformatis spausdintuvas, ir įvairių didesnių ar mažesnių pjovimo, gręžimo ar kitas funkcijas atliekančių staklių, ir spaustuvai, ir, žinoma, gausybė įvairiausių rankinių įrankių. Tiems kuriuos elektronika traukia labiau nei manipuliacijos su medžiu, plastiku ar metalu, taip pat yra ką pasiūlyti: specialiai elektronikos darbams išskirtos kelios gerai aprūpintos darbo vietos. „O dar tik kuriamės – kol kas čia yra tik maždaug pusė tos įrangos, kurią turėsime po mėnesio“, – sakė klubo šeimininkė.
Ir net tuo „Green Garage“ galimybės nesibaigia – čia steigiamas ir „mokymo centras“, kur aukšto lygio specialistai, turintys dėstymo patirties, pasakos, kaip programuoti įvairią elektroniką, bus kuriama mokymo metodika, kuri leistų žmonėms, neturintiems jokios patirties elektronikoje po keleto metų jau pasigaminti kokį nors realiai veikiantį ir naudingą elektronikos įrenginį.
„Sieksime, kad bet koks žmogus galėtų pasigaminti savo prototipinį įrenginį. Tam reikalingas tam tikras bazinių žinių ir įgūdžių rinkinys: modeliavimo, programavimo, elektronikos, matematikos, fizikos. Visa tai kartu sujungsime į savo pačių mokymo metodiką“, – apie artimiausius „Green Garage“ planus pasakojo A. Macaniuk.