Seime įregistruotu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektu siekiama uždrausti bet kokias smurtines bausmes vaikams. Tai inicijuojanti parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė tvirtai įsitikinusi – būtina išgyvendinti nuomonę, kad smurtinės bausmės gali būti toleruojamos kaip vaikų auklėjimo priemonė.
Šiuo metu Lietuvos teisės aktai ir taip draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus. Tačiau M.A.Pavilionienės pataisose numatyta, jog tėvams bus draudžiama užploti neklaužadai delnu ar diržu per minkštą vietą, šaukti, nepaisyti atžalos jausmų ar nesiskaityti su jos nuomone.
Nenuoramas auginantys tėvai griebėsi už galvų: kokiomis priemonėmis nuo šiol jiems bus leista auklėti vaikus, jeigu pliaukštelėjus per sėdimąją rizikuojama užsitraukti įstatymo sargų rūstybę? O jeigu paauglys sūnus ar dukra, supykę ant griežtų tėvų, apkaltins juos nebūtomis nuodėmėmis ir sumanys įskųsti kontrolieriams?
Įspėjo du kartus
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė „Šeimai“ paaiškino, jog priimti tokias įstatymo pataisas – valstybės prestižo reikalas.
„Atsiskaitant Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetui kaip didžiausias trūkumas įvardyta tai, kad Lietuva iki šiol neturi tinkamo įstatymo, saugančio vaikus nuo smurto šeimoje. Jau du kartus buvome įspėti“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
O smurtą patiriantys vaikai skaičiuojami tūkstančiais. Pavyzdžiui, 2006 m. Lietuvoje užregistruota 5100 nuo smurtautojų nukentėjusių mažamečių.
„Jeigu pažiūrėtumėte statistinius duomenis nuo 2000 m., pamatytumėte, jog kiekvienais metais smurtą patiriančių vaikų skaičius padidėdavo dviem šimtais. Du trečdaliai nukentėjusių vaikų yra berniukai. Daug nerimo kelia ir tai, kad daugėja seksualinės prievartos atvejų prieš mažamečius vaikus“, – nemalonios statistikos pažėrė vaiko teisų apsaugos kontrolierė.
Priešinosi ir švedai
„Visuomenė turi suvokti, kad negalima smurtauti prieš vaiką. Išaugęs jis darys tą patį, ką matė savo šeimoje ir ką laiko norma“, – akcentavo R.Šalaševičiūtė.
Daugiau nei prieš 15 metų toks pat įstatymas prieš smurtą vaiko atžvilgiu buvo svarstomas Švedijoje. „Švedijos piliečiai net kreipėsi į Strasbūrą – pateikė savo nuomonę Žmogaus Teisių Teismui, kad toks įstatymas nepriimtinas. Esą negali būti aiškinama, kaip tėvams auklėti vaikus: pliaukštelėti per užpakalį, pakelti balsą ar ignoruoti nerealius atžalos norus. Strasbūras šio klausimo nenagrinėjo“, – pasakojo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Įstatymas Švedijoje įsigaliojo ir po 15-os metų konstatuota, kad smurto apraiškų šioje Skandinavijos šalyje sumažėjo net 50 proc. Ar to paties galime tikėtis ir Lietuvoje? Į šį klausimą atsakymo kol kas nėra.
Vaikai pokštų nekrės?
R.Šalaševičiūtė patikino, kad šiais laikais vaikai patys domisi tuo, kaip apsaugoti save ir draugus, brolius ir seseris nuo patiriamo smurto. „Interneto svetainėje sukūrėme skiltį, kur patys vaikai gali užduoti klausimų vaiko teisų apsaugos specialistams, papasakoti apie patiriamą smurtą. Ji tikrai populiari“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
O jeigu kai kurie vaikai griebsis šantažuoti ir grasinti gimdytojams? Jei negavę kišenpinigių ar leidimo iki nakties ūžti su draugais puls skųstis kontrolierei, esą jie mušami ar kitaip skriaudžiami?
„Mūsų įstaigoje dirba tikrai profesionalūs vaiko teisių apsaugos specialistai, jie sugeba atskirti tikro smurto apraiškas nuo galimų vaikiškų kaprizų“, – patikino R.Šalaševičiūtė.
Tėvams, kurie susiduria su tokiu šantažu, ji pataria net paskatinti vaikus kreiptis į tarnybą. „Vaikai netruks įsitikinti, jog čia dirba rimti dėdės ir tetos, kurių tokiais triukais ant griežtesnių tėvų neužsiundysi. Nagrinėjame tikrus smurto atvejus, o ne vaikų ir tėvų buitinius nesutarimus“, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Pastebima, jog didėjant visuomenės nepakantumui smurtui, akivaizdžiai mažėja nepilnamečių padaromų nusikaltimų skaičius. „Tą rodo statistika. Kuo daugiau apginame nukentėjusių nuo smurto vaikų, tuo mažiau fiksuojama nepilnamečių nusikaltimų. Ryšys visiškai akivaizdus“, – konstatavo R.Šalaševičiūtė.