Nuo pirmadienio iki penktadienio…
Deja, niekas negalėjo atsakyti į klausimą, kelintais metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmas savaitinis darželis. Sostinėje viena senesnių 24 val. per parą dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų - nuo pat įsikūrimo iki šių dienų savaitinio darželio statusą turintis ,,Bildukas”. Šiemet jo auklėtojai ir auklėtiniai švęs 55 metų sukaktį.
Savaitinis darželis - tai tokia ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kuri dirba visą parą penkias dienas per savaitę. Pasak Vilniaus Švietimo skyriaus specialistės Onos Vaicekauskienės, įstaigų, turinčių savaitinio darželio statusą, nėra daug, dar mažiau tokių, kuriose visi vaikai gyvena nuo pirmadienio 6 val. ryto iki penktadienio vakaro. Daug daugiau yra vadinamųjų globos grupių, tai reiškia, kad visas darželis dirba 9-12 val., tik viena grupė - 24 val. Pasak Švietimo skyriaus specialistų ir darželių darbuotojų, globos grupių poreikis auga. Tačiau tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų ilgai dirbantiems tėveliams globos grupės nė nereiktų, užtektų, jei vienos grupės darbo laikas ,,pailgėtų” bent iki 20 val. Tai paneigia mitą, neva savaitinis darželis - vaikų iš asocialių šeimų prieglauda. Šiuolaikiniai ,,savaitinukai - darboholikų vaikai.
2003 m. duomenimis, visoje šalyje ikimokyklines ugdymo įstaigas lankė 89 469 vaikai. Visą parą buvo ugdomi 2796 vaikai iš jų 233 - globos grupėse. Lietuvoje yra 47 savaitiniai darželiai, vienas jų - kaime (įskaičiuoti ir darželiai, dirbantys 9-12 val., bet turintys globos grupes). Vilniuje yra 10 savaitinių darželių, juos lanko 622 vaikai. Kaune - 14, jais pasitiki net 1146 vaikų tėvai, Klaipėdoje ,,tik” - 8, o štai Šiauliuose visi ikimokyklinukai nakvoja namie arba pas močiutes - savaitinio darželio mieste nėra.
Darboholikų vaikai
,,...girtos moteriškės su mėlynėmis paakiuose, apsisvaiginę narkotikais tėvai, asocialūs sutuoktiniai, mamos gegutės...” Pasak daugelio apklaustųjų, būtent tokių tėvų vaikams kadaise ir buvo sukurti savaitiniai darželiai. Taip manydami klystate. Daugiau nei prieš penkerius metus padėtis gerokai pasikeitė. Antai viename Vilniaus darželyje, kuriame yra septynios savaitinės grupės, iš asocialios šeimos (tėvai girtauja) kilęs tik vienas vaikas. Iškalbingas ir kitas faktas - daugiau nei pusė ,,savaitinukų” yra iš nepilnų šeimų - tėvai išsiskyrę arba vienas jų miręs.
Dėl tokios padėties ,,kaltas” ne tik gyvenimo tempas, pasikeitusios rinkos sąlygos, noras daugiau uždirbti ir geriau gyventi, jaunų mamų karjeros ambicijos, bet ir naujos vaiko pašalpos dalijimo taisyklės. Anksčiau mama, atvedusi atžalą į savaitinį darželį, gyveno kaip inkstas taukuose - namie ramybė, mokestis už darželį kuklutis, o vaiko pinigai vis tiek nugula į jos kišenę... Jokių rūpesčių. Tačiau valdžia, pastebėjusi, kaip stipriai tuo piktnaudžiaujama, sumažino savaitinių darželių ir globos grupių, o vėliau, poreikiui vėl išaugus, įrašė pataisą - dabar, jei užrašote vaiką į savaitinį darželį, pašalpos (iki 3 m. - 93 Lt, nuo 3 iki 7 m. - 50 Lt) nebegaunate. Be to, savaitinis darželis yra maždaug aštuoniolika litų brangesnis už dieninį. Ne visos šeimos gali sau tai leisti.
Galima sudaryti ilgą profesijų sąrašą tų tėvų, kurie rašo prašymus priimti sūnų ar dukterį į darželį savaitei. Pirma, gausiausioji, grupė: dieną naktį darbuose paskendę verslininkai. Antra - gydytojai, medicinos seserys, traukinių palydovai, stiuardesės, lakūnai, saugos tarnybų darbuotojai, policijos pareigūnai, ir visi kiti, kuriems tenka budėti naktimis arba išvykti ilgesniam laikui. Trečia, aptarnaujantysis prekybos centrų personalas ir pamaininio darbo fabrikuose darbininkai. Ketvirta - studentai, dieną dirbantys, kad pragyventų, vakare besimokantys, kad galėtų uždirbti daugiau. Pasak auklėtojų, tėveliai, kurie vaiką į savaitinį darželį atiduoda ne tam, kad galėtų netrukdomi ,,uliavoti”, o dėl darbo grafiko, visai kitaip juo ir rūpinasi...
Savaitę be vaikų gyvenantys tėveliai, pasak darželių auklėtojų, niekada nesijaučia kalti ir nesiteisina dėl tokio elgesio - pateikia svarią priežastį ir viskas tuo pasibaigia. Tačiau kai buvo prašoma leidimo vaikus fotografuoti, sutiko tik dviejų savaitinukų tėvai. Daugumos atsakymai skambėjo nedviprasmiškai: ,,Tik per mano lavoną”.
,,Labanakt, aukle” - ne kiekvieną naktį
Jei pyplys lanko savaitinį darželį, tai jokiu būdu nereiškia, kad nakvoti privalo penkias nakteles. Vieni miega kas antrą naktį, kiti - vos kartą per savaitę, treti - nė karto, nes 21 val. baigusios vėlyvą darbą atskuba jų mamos. Būna, kad sūnų ar dukterį tėtis atveda tik vėlai vakare permiegoti. ,,Savaitinis darželis - gera išeitis toms mamytėms ir tėveliams, kurių darbo grafikas sunkiai prognozuojamas - užtenka paskambinti ir pasakyti, kad šįvakar vaikučio nepasiims. Mama bus rami, nes vaikas saugus, sotus ir laiku pamigdytas”, - sako darželio ,,Lakštingala” direktorė Virginija Smalinskienė. Pasak Vilniaus savaitinio darželio ,,Daigelis” direktorė, vaikų, kurie darželyje dienas ir naktis leistų nuo pirmadienio 6 val. ryto iki penktadienio vakaro, nėra daug. Maždaug 10 proc. Pasak Švietimo skyriaus darbuotojos O.Vaicekauskienės, pastebėta, kad kuo skurdesnis rajonas, tuo daugiau darželyje nakvojančių mažylių.
,,Ne, ta auklėtoja - ne mūsų!”L
Kaip savaitinukai gyvena? Paprastai dėl saugumo dieninukai ir naktinukai gyvena atskirai. Turi atskirą įėjimą, prie durų - skambutį. Su vakare namo einančiais susitinka lauke, žaidimuose, koncertuose, dailės ir muzikos būreliuose. Bet jei darželyje yra tik globos grupė, vaikai būna vienoje krūvoje, tik vakare dieninukai išsiruošia namo, o savaitinukai - į naktinę grupę.
Naktinė auklė ateina 6 val. vakaro. Vaikų veidai liūdnai ištįsta - greit varys lovon. Stengiamasi, kad kiekvieną naktį į tą pačią grupę ateitų ta pati auklė: ,,Kuo mažiau pokyčių, tuo geriau, vaikai lengviau atsipalaiduoja. Matytumėt, kas būna, jei dieną sukeičiame auklėtojas - visi kaip vienas rėkia: ,,Ne ta auklėtoja, ne mūsų!” 8 val. vaikai tvarko žaislus, valgo lengvus pavakarius (geria arbatos, jogurto, valgo sūrelį arba sausainį), nusiprausia, sulenda į lovas ir klausosi auklės arba Pupų dėdės per radiją sekamų pasakų...
Ar vaikai verkia? Vieni - taip, kiti - ne. Vieni - ilgiau, kiti - trumpiau. Paprastai sriūbčiojimas ,,noliu mamytės” trunka ne ilgiau kaip dvi savaites. ,,Nebuvo nė vieno, kuris nepritaptų. Ilgainiui visi pripranta”, - tikina auklėtojos. Antra vertus, kas lieka... Jei mažiukas labai įsiverkia, auklėtojos skambina mamai ir prašo su vaiku pasikalbėti bent jau telefonu...
7 val. ryto į miegamąjį nosį kyšteli dieninė auklėtoja. Vaikai krapštosi akis ir vos ją pamatę ima plyšoti ,,niam-niam!”
Beje, sėkmingai taikoma nauja taisyklė savaitinukų tėveliams. Jie privalo pasižadėti aplankyti vaiką bent kartą per savaitę, trečiadienį. ,,Tai turėtų tapti norma ir netrukus bus įrašyta vidaus nuostatuose”, - teigia ,,Lakštingalos” direktorė.
Ar jie kitokie?
Prieš gerus penkiolika metų savaitinukai ir dieninukai skyrėsi kaip diena ir naktis. Būdavo, suguža visi į vieną salę šokti ar dainuoti, o skirtumai akis bado: dieninukai madingi, apauti naujais batukais, savaitinukai - bėdžiai, išblukusiais, sunešiotais marškinėliais, kelnyčių keliukai šviečia. Šiandien didesni ne išoriniai, o vidiniai skirtumai. Direktorė, užsukusi į dieninę grupę, vaikų dėmesio nesulaukia. Visai kitaip reaguoja savaitinių grupių auklėtiniai - bėga pasitikti, klega, glaudžiasi, nori būti paglostyti. Antra, šie drausmingesni. Trečia, mažiau matę ir patyrę. Jų pasaulis - tai darželio sienos, kiemas ir ta pati auklėtoja. Net laiką jie skaičiuoja kitaip. Dieninukai - dienomis, naktinukai - naktimis, praleistomis darželyje: ,,Trys naktelės... ir eisiu namo”.
,,Pamiršo…”
Pasak T.Dvilevič, savaitinis režimas pateisinamas, jei tėvai jį vertina kaip pagalbą šeimai (o ne ,,uždariau darželyje - pamiršau”) ir suvokia, kad svarbiausias ugdymas turi vykti namuose.
Deja, šios ugdymo vingrybės įkandamos ne kiekvienai mamai ar tėčiui. Dar ir šiandien pasitaiko, kad mama vaiko neateina tik lankyti, bet ir pasiimti penktadienio vakarą. Paprasčiausiai pamiršta, neberanda jėgų, pristinga noro - priežasčių daug. Tada auklėtojos ieško vaikučio giminių, kaimynų, pažįstamų, galų gale pačių tėvų landynėse, baruose, kitose lankytinose vietelėse. Jei neranda, abu lieka nakvoti darželyje arba vedasi į savo šeimą. ,,Juk vaikas yra vaikas, nenumesi bet kur”. Antai naujausias nesusipratimas: vieniša mama išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Prieš tai atėjo aplankyti dukrytės, atnešė lauktuvių, naujus batukus, paaiškino, kad rytoj poryt ir dar ilgai neateis jos pasiimti, tačiau apie išvykimą pamiršo įspėti ne tik auklėtojas, bet ir savo artimuosius. Penktadienio vakarą vaikas jautėsi ramus, juk mama sakė, kad neateis, bet, pasak liaudies, liko ,,ant ledo”. Laimė, tąkart auklėtojoms pavyko susisiekti su nustebusia močiute. Savaitgalį mergaitė praleido pas ją. Be ašarų. Mat jau pripratusi būti tai čia, tai ten... Be mamos.
Būna, kad mama ateina su mėlynėmis paakiuose, ,,su kvapeliu”, apsvaigusi, vos bepastovinti ant kojų, bet vaikas vis tiek patenkintas bėga jos pasitikti. Jaučiasi laimingas, nes mama nepamiršo. ,,Bandome įkalbėti, kad vaikas dar vieną naktelę liktų darželyje, viliojame saldainiais, kitokiais pažadais - niekas nesuveikia. Mama, kad ir kokia ji būtų, vaikui yra pati geriausia mama”. Tokiu atveju auklėtojos ir direktorės susisiekia su vaikų teisų gynimo tarnyba, socialiniais darbuotojais ir nupasakoja šeimos padėtį.
Bus tęsinys