Dizainerės įsitikinimu, juoda spalva nemeluoja, nepagražina, neteigia. Tai spalva rašalo, kuriuo išrašytos baltosios tabulos. Tai žmonės suteikia jai prasmes. Žmonės sukuria rašto ženklų reikšmes. Sudaro konvencijas ir tiki jomis, sukuria ženklus, kurie tėra nuorodos į kitus ženklus. Dekonstravus juos neliktų nieko. Tik grafinis ženklas. Forma be turinio.

Tai gu'd' - logo, išgalvotas ženklas, kuriam be pradinės reikšmės (Gudačiauskaitė Dovilė) dirbtinai suteikiama nauja - good, geras. Tuomet šis logo jau teigia, naujos prasmės vėl klojasi viena ant kitos: gud4U - good for you. Gerai tau: manai, nusimetei tramdomuosius, suvokei, jog balta yra visai ne spalva, o būsena, kažkas visai netoli transcendencijos, Didžiojo nieko. Manai, sugebėjai dekonstruoti tą juodų ženklų raizgalynę baltoje savo lentoje. Manai, liko minimalus prasmių kiekis. Manai, gali judėti toliau.

Kolekcijos modeliai - visa tai, ką manai: juodos/baltos kontrastas, minimalūs pranešimai, latentinis suvaržymas, tramdomųjų likučiai, nuolat pasikartojantys diržų motyvai. Jie kurti intuityviai, nesiekiant tobulumo, nepriekaištingumo. Tai ieškojimai, renkantis „šalutinius" kelius: asimetriją, antikonstrukciją kirpimuose. Tai grožio reliatyvumo deklaravimas, mėginimas sulaužyti dar vieną konvenciją.

Todėl kolekcijoje atsiranda žalia spalva - visa ši koncepcija taip pat sąlygiška, loginė konstrukcija, kurią galima sugriauti viena nutrūkusia grandimi. Žalia gali būti ta silpnoji grandis. Arba stiprioji. Priklauso nuo to, kokias reikšmes jai suteiksime mes.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją