Toks maisto paruošimo (tiksliau, neruošimo) būdas paskutiniu metu tapo tiesiog kultiniu. Kiekvienas save gerbiantis restoranas gali bet kokiu metų laiku pasiūlyti karpačio iš jautienos, tuno, lašišos...

Žalių produktų valgymo madą įvedė, kaip įprasta, amerikiečiai. „Raw food diet“ labai greitai prigijo tarp gurmanų ir buvo pamėgta visų svajojančių sulieknėti. Taip, dietų išradimo srityje Amerika toli lenkia visą planetą. Taigi kas čia nuostabaus? Viena dieta daugiau ar mažiau... Taip, bet kokia tai dieta! Kai kurie itin aršūs jos gerbėjai įrodinėja, kad tik žalias maistas suteikia sveikatos kūnui ir sielai. Padidėja ištvermė, atsparumas stresams, ir netgi esti galimybė, kad pailgės... vyriškas organas. Ir kaip čia atsispirsi pagundai, rašo žurnalas "Elle"?

Europiečiai reaguoja santūriau. Galbūt čia nugali kulinarinės tradicijos, galbūt pasireiškia Senojo žemyno konservatyvumas. Mitybos specialistai pasidalijo į dvi stovyklas: tie, kurie už, ir tie, kurie prieš. Šalininkai kaip pagrindinį argumentą naudoja pasakymą, kad toks maistas itin sveikas. Juk valgant žalią maistą išvengiama terminio apdorojimo, t.y. naudingų sveikatai riebalų rūgščių virsmo kenksmingais riebalais ir aminorūgščių bei vitaminų sunykimo. Vis dėlto juk ne visos maistingosios medžiagos ištveria išbandymą aukšta temperatūra. Ypač kenčia vitaminai C ir B1. Pavyzdžiui, špinatai praranda iki 45% maistinių medžiagų.

Neapdorotų produktų valgymas kartais atveda iki kuriozų, kaip, pavyzdžiui, „instinktoterapijos“ kryptis, sukurta Gi-Klodo Biurgerio. Esmė paprasta: valgyti taip, kaip tai darė mūsų protėviai. Organiniai produktai, neapdoroti, nesumaišyti su kitais produktais, nepagardinti jokiais padažais.

Instinktoterapijos seansų, vykstančių prancūziškoje Montrame pilyje, metu teorijos gerbėjai rinkosi prie didžiulių stalų, nukrautų daržovėmis, vaisiais, žalia mėsa ir žuvimi. Kiekvienas turėjo instinktyviai išsirinkti tą produktą, kurio reikalavo organizmas. Taip vienas teorijos šalininkas per dvi dienas įsigudrino suvalgyti šimtą penkiasdešimt kiaušinių. Būtų juokinga, jei panašūs eksperimentai nesibaigtų sveikatos problemomis. Dabar Gi-Klodas Biurgeris sėdi kalėjime: jį nuteisė už neteisėtą medicinos praktiką. O pilyje instinktoterapijos šalininkų susibūrimai tęsiasi...

Bet ne viskas taip paprasta. Kulinarinio apdirbimo šalininkai turi ką atsakyti oponentams. Pirma, daug produktų lengviau suvirškinti virtus ar troškintus. Pavyzdžiui, nė vienas dietologas nerekomenduoja valgyti žalių bulvių. Be to, kai kurioms maistinėms medžiagoms aukšta temperatūra tik į naudą: likopenas, kurio yra pomidoruose ir kuris yra galingas antioksidantas, kovojantis su vėžiniais susirgimais, kur kas geriau pasisavinamas iš pakeptų pomidorų. O kiaušinio baltymas pasisavinamas 51%, jei kiaušinis žalias, ir 91%, jei virtas.

Aukšta temperatūra pasižymi dar viena naudinga savybe: žudo visas bakterijas, kurios, ypač vasarą, turi tendenciją daugintis. Beje, tie, kurie maitinasi žaliu maistu, stengiasi laikytis būtinų taisyklių. Mėsa ir daržovės pjaustomos atskirais peiliais ir ant atskirų lentelių, švieži produktai ilgai šaldytuve nelaikomi, daržovės plaunamos vandeniu su šlakeliu acto. Ir visada yra galimybė pagudrauti: lašišos karpačio patiekiamas su citrinų sultimis, kurios pagerina virškinimą.

Žalio maisto mėgėjams reikia pasakyti: nori valgyti gražiai, mokėk pasigaminti. Kūrybiškumas tiesiog būtinas. Pirma, žali produktai ypatingomis skoninėmis savybėmis nepasižymi. Pamėginkite kasdien maitintis žaliomis trintomis morkomis. Bet restoranų savininkai apgalvojo ir tai – vis daugiau atidaroma žalio maisto restoranų. Niujorke – „Quintessence“, Mineapolyje – „Ecopolotan“ nesiskundžia klientų stoka. Tačiau populiariausias iš visų yra „Roxanne“ – nedidelis restoranas Kalifornijoje. Roksana Klein, griežta vegetarė ir žalio maisto gerbėja, atidarė šią užeigą 2001 metais ir nuo to laiko klientus lepina žalio maisto šedevrais. Jei kada važiuosite pro šalį, būtinai užsukite pasigardžiuoti delikatesais ir paragauti žolelių užpilų – tik nepamirškite prieš mėnesį rezervuoti staliuko.

Žalias maistas skverbiasi kelią į žmonių širdis. Pagalvokite patys: kas prieš kelerius metus galėjo pagalvoti, kad produktai su žymėmis „organic“ ar „bio“ užpildys parduotuvių lentynas? Taigi neilgai liko laukti, kol parduotuvėse pasirodys neapdoroto maisto skanėstai. O kol kas kodėl gi daugiau vietos savo racione neskyrus žalioms daržovėms ir vaisiams? Daugiau vitaminų – ir nuo to blogiau tikrai nebus. Galbūt ir vienas kitas kilogramas nukris. Moksliškai įrodyta: jei kaip užkandis valgomos žalios daržovės, sotumo jausmas atsiranda greičiau ir sumažėja bendras patiekalo kaloringumas. Pabandom, gal neskausmingai numesime svorio?

Paaiškinti tokią madą galima labai paprastai. Pirma, mus visada traukia egzotika. Sušiai, karpačio... skamba paslaptingai ir stilingai. Antra, dabar madingas natūralumas. Mintis suvalgyti ką nors visai neapdoroto arba minimaliai apdoroto labai patraukli.

Arčiau gamtos: madą mylėti visa, kas natūralu, pirmieji paskelbė būtent miestiečiai. Trečia, pasąmoninga trauka link efektyvumo. Japonija – pirmaujanti šalis? Tuomet valgysime sašimį. Jūros galia ir japoniškas verslo efektyvumas viename. O kodėl ne? Ketvirta, žalias maistas – avangardizmo viršūnė. Greita, paprasta, efektyvu, produktyvu. Kulinarija, sumažinta iki minimumo.

Prisipažinkite, retas kuris šio skubos amžiaus metu tris valandas troškins triušieną puode, kartu vis pamaišydamas keptuvėje rozmarino padažą. Nors, kodėl ne, jei sekmadienį...

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją