Jūrinis akvariumas – mokslas ir menas

Jei norime namuose turėti rūpestėlį – laikykime šunį, katę, žiurkėną, papūgėlę arba dar kokį nors padarą, kuris lauktų mūsų dėmesio, neleistų naktį ramiai miegoti. Daugelis įsitikinę, kad paprasčiausias būdas suteikti namams daugiau gyvumo, praskaidrinti nuotaiką ir papuošti interjerą – akvariumas. Spalvingas jo pasaulis nuolat juda, kruta ir niekada neįkyri. Nei pakrato keisti, nei į lauką vesti pasivaikščioti akvariumo gyventojų nereikia.

Dažnas mėgsta gėrėtis paslaptingu gėlavandenių akvariumų pasauliu. Tačiau tikri akvariumininkai neatsilaiko pagundai sukurti įspūdingą, nors ir ne itin didelį, koralinį rifą savo namuose. Jūriniai akvariumai būna be galo įvairūs, pradedant nuo šaltų jūrų, pusiau sūrių ir baigiant atogrąžų jūromis bei vandenynais. Lietuvoje populiariausi – atogrąžų jūrų koraliniai akvariumai, kuriuose gali būti auginami vien koralai arba dar ir šalia jų galintys gyventi kiti gyvūnai bei augalai.

Užkrečianti dovana

Pasak vieno nedaugelio Lietuvoje jūrinių akvariumų specialistų vilniečio Liutauro Savičiaus, jūriniu akvariumu galima pavadinti ir tokį, kuriame gyvena viena jūrų žvaigždė ar krabukas vienuolis, arba krevetė Mantis.

„Jei vanduo sūrus – 35 promilių, vadinasi, turime atogrąžų jūrą ar vandenyną, – aiškino pašnekovas. – Tokio akvariumo negali pavadinti tiesiog akvariumu, nes šis pavadinimas dažniausiai siejasi su gėlu vandeniu. Iš tiesų – tai jūrinis akvariumas, tik pats primityviausias, kuriam nereikia ypatingos įrangos ir didelių investicijų. Tokį akvariumą galima gauti ir dovanų. Beje, tokia dovana pavojinga, nes tada susergama nepagydoma, bet ne mirtina meilės jūriniams akvariumams liga ir žengiami pirmieji žingsniai savojo koralinio rifo kūrybos link“.

Gražūs ir nuodingi

L. Savičius tikino, kad visi norintieji gali namuose turėti jūrinį akvariumą. „Juose viskas ypatinga: sūrus vanduo, o jame – devynios galybės įvairiausių padarėlių – pradedant sunkiai įžiūrimais mikroskopiniais dumbliais, planktonu, gruntiniais vėžiagyviais, daugiašerėmis žieduotosiomis kirmėlėmis, kempinėmis, sraigėmis, žvaigždėmis, krabais, krevetėmis, jūrų ežiais ir baigiant aktinijomis, koralais bei įvairiaspalvėmis keisčiausių formų ir dydžių žuvimis. O kur dar medūzos, jūrų obuoliai ir agurkai, šie dažni jūrinių akvariumų gyventojai ir puošmenos, – vardijo specialistas. – Beje, medūzos, jūrų obuoliai ir agurkai gali išnuodyti visą akvariumą“.

Panašūs į augalus

Gyvybė atsirado vandenyje, todėl jūrose ir vandenynuose jos įvairovė, pasak akvariumininko, didesnė nei sausumoje. Pirmą kartą pamatę jūrinį akvariumą stebisi, girdi, tų padarėlių net nepavadinsi gyvūnais, jie labiau primena krūmus, medžius, gėles ar grybus. „Tačiau tai gyvūnai, tarp jų būna ir plėšrių grobuonių, puikių cheminio karo žinovų“, – aiškino L. Savičius. Žvelgiant į koralus sunku suvokti, kad Didysis barjerinis rifas pastatytas ne iš ko kito, o iš milimetro dydžio gyvūnėlių – koralinių polipų“. Pasak akvariumų žinovo, gėlo vandens akvariumai nepalyginti skurdesni, juose mažiau gyvūnų, tačiau daug daugiau įvairios augalijos. Jūrose auga tik kelios rūšys augalų, pagrindinė augmenijos dalis – dumbliai.

Šykštus sumoka brangiau

Norintieji pasipuošti būstą koraliniais akvariumais turėtų žinoti labai daug arba nieko, tik turėti pakankamai lėšų savo norams įgyvendinti. Koralinis akvariumas – tai jautrus vientisas, gyvas organizmas, jam reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas. Tada jis ne tik džiugins, bet ir pakeis žmogaus požiūrį į aplinką. L. Savičius sako, kad niekas nedavė teisės žmogui kankinti kitos gyvybės, neprašė, kad ją pagautų ir įleistų į akvariumą, kuriame blogas vanduo, netinkamas apšvietimas, maistas ar agresyvūs kaimynai.

„Svajojantiems įsirengti ir prižiūrėti koralinį akvariumą vertėtų pasikalbėti su specialistais. Svarbu apsidrausti nuo apsišaukėlių, todėl patarčiau nepatingėti ir apžiūrėti specialistu prisistačiusio asmens akvariumą, užuot pasikliovus parodytomis ar internetu atsiųstomis nuotraukomis, – perspėjo ilgametę patirtį turintis Liutauras. – Pasiteirauti, ar taikomas gyvūnams karantinas, adaptacija, ar atliekama ligų prevencija ir visa kita. Nevertėtų susigundyti variantu „pigiau nei ten“, nes tas „pigiau“ dažniausiai tampa du tris kartus brangiau. O dažnai po nepavykusio bandymo išvis praeina noras turėti jūrinį akvariumą“.

Menas ir mokslas

Sakoma, kad iš klaidų mokomasi, tačiau šis posakis netinka kalbant apie gyvybę. Netinkamai ar nekokybiškai įrengus akvariumo sistemą, nepakankamai įvertinus aplinkos veiksnius, netinkamai atlikus arba neatlikus gyvūnų karantino ir adaptacijos, netinkamai prižiūrint, šeriant, nepaisant gyvūnų suderinamumo ir aibės kitų veiksnių, pasak L. Savičiaus, pradedančiuosius domėtis jūriniais akvariumais gali ištikti nesėkmė ar totali katastrofa. „Koralų mirtis gali trukti 6 mėnesius, o žuvys žūva per 2–10 dienų. Padarytos klaidos gali atsiliepti ir po kelių mėnesių, todėl reikia žinoti, ką darai, kam darai ir kodėl darai būtent taip ir ne kitaip, – sakė pašnekovas. – Per metus ar dvejus to neišmoksi, gali neišmokti ir visą gyvenimą. Ne veltui jūrinė akvariumininkystė laikoma labiau menu nei mokslu“.

„Nemėgstu kišti nosies į kitų prižiūrimus ar įrengtus akvariumus, – sakė pašnekovas. – Jūrinis akvariumas – individualus menas, o kiekvienas kūrėjas kuria, kaip jam atrodo geriau ar kaip jis išmano. Tačiau jei koralinis rifas nyksta, savininkui leidus viską perdarau iš naujo taip, kaip reikia man, tiksliau – akvariumui“. Konsultacijos – akvariumininko kasdienybė. L. Savičius atsako į laiškus, bendrauja internetu, rengia projektus kavinėms, restoranams, privatiems asmenims. Jis prisipažįsta, kad konsultuodamas turi progos ir pasimokyti, nes jo namuose esantis 700 litrų jūrinis akvariumas kelia mažai problemų.

Smalsaujantiems, kiek galėtų kainuoti jūrinis akvariumas, L. Savičius paaiškino, kad čia – kaip automobilių rinkoje. Nelygu pageidavimas. 700 litrų jūrinis akvariumas, pasak specialisto, gali kainuoti nuo 8000 iki 70–100 000 Lt.