„Šiandien jau aišku, kad polinkis į kvaišalus gali būti užkoduotas genuose, atsakinguose už dopamino ir serotonino apykaitą smegenyse. Kalbėdami apie pavojingus genus, turime omeny tam tikras genų kombinacijas, kurios lemia žmogaus charakterį, temperamentą“, - teigė neseniai Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro atstovas dr. Gilberto Gerra.
Anot eksperto, nuo tam tikrų genų kombinacijų priklauso žmogaus agresyvumas, jo nuotaikų svyravimai arba, atvirkščiai, noras pabėgti nuo visuomenės, nesugebėjimas bendrauti ir užmegzti naujų ryšių. Spręsdami šias per genus paveldėtas problemas jaunuoliai neretai griebiasi narkotikų.
„Žinoma, genuose užkoduotas tik polinkis. Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, turi polinkį sirgti astma, epilepsija, bet nebūtinai ja suserga. Tiesiog polinkį į priklausomybę turinčių žmonių organizmui trūksta medžiagų, atsakingų už gerą nuotaiką. Todėl žmogus ieško kokio nors dopingo“, - įsitikinęs Kauno klinikų konsultacinės poliklinikos genetikas Danielius Serapinas.
Mediko teigimu, jei žmogus laiku pajustų turintis problemų ir užsiimtų kokia nors veikla, kuri jam galėtų suteikti reikiamų emocijų, tai būtų puiki prevencija nuo narkotikų. Deja, realybė yra kitokia. Savo vaikų bėdų nepastebi net tėvai.
Vietoj narkotikų – antidepresantai
Beje, genetiškai užkoduotą polinkį narkotikams turintys žmonės 10 kartų sunkiau šios priklausomybės atsikrato, net jei būna pasiryžę gydytis. Gydant juos medikams tenka griebtis antidepresantų ir kitokių nuotaikų svyravimus kompensuojančių vaistų.
„Kiekvienas žmogus atsineša unikalią fermentinę struktūrą, dėl kurios vienas medžiagas organizmas toleruoja, kitų – ne. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie negali gerti net kavos. Lygiai taip pat vieni žmonės turi atsparumą narkotikams, kiti – ne“, - kolegoms pritarė Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata.
Anot jo, daug kas neįvertina, kad priklausomybė gali turėti įvairias priežastis – biologines, psichologines ir socialines. Pirmiausia šį polinkį savo vaikams gali perduoti tėvai. Pavyzdžiui, jau seniai įrodyta, kad alkoholikų vaikai 3-4 kartus labiau rizikuoja pradėti gerti.
Taip pat priklausomybė lengviau formuojasi tiems, kurie turi psichikos sutrikimų. Tai nebūtinai liga – aplinkiniai jų gali net nepastebėti.
„Jei žmogus linkęs į depresiją, sunkiau susidoroja su visuomenės keliamais uždaviniais, jis pradeda vartoti narkotikus kaip stimuliatorių. Tuo tarpu jei žmogus linkęs į nerimą, jis ieško opiatų, kurie ramina. Gydant labai svarbu visus šiuos paveldėtus sutrikimus diagnozuoti“, - pasakojo E. Subata.
Anot mediko, neutralizuoti paveldėtą polinkį pajėgi darni šeima. „Jeigu tėvai atsižvelgia į augančio jaunuolio poreikius, jei namuose yra geras emocinis klimatas, emocijų poreikis kompensuojamas“, - svarstė pašnekovas.
2004 m. duomenimis, bent kartą narkotikus bandė 8,2 proc. 15-64 m. Lietuvos gyventojų, 15-34 m. amžiaus grupėje – 14,1 proc., 15-24 m. amžiaus grupėje – 16,9 proc. Dažniau prisipažino tai darę vyrai (13,1 proc.) nei moterys (3,8 proc.).
11,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad narkotikus vartoja jų draugai ar pažįstami.