Anot Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos prezidento dr. Aurelijaus Verygos, alkoholio kiekiai vienam gyventojui bene labiausiai auga vaikų sąskaita.
„Kai kuriose grupėse suaugę daugiau suvartoti alkoholio jau negali fiziškai. Juk minėti litrai paskaičiuoti visiems 3,6 mln. gyventojams, taip pat ir kūdikiams. O juk daug statistinių lietuvių išvykę, tad iš tiesų vienam gyventojui tenka kur kas didesnis kiekis. Be to, čia neįskaičiuotas nelegalus alkoholis“, - teigė pašnekovas.
2006 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaugliams buvo užduotas klausimas, ar jie jautėsi bent kartą apsvaigę nuo alkoholio. „Taip“ atsakė 33,9 proc. mergaičių iki 11 metų ir 39,6 proc. šio amžiaus berniukų. Anot A. Verygos, tai akivaizdžiai rodo, kad vaikai Lietuvoje alkoholio paragauja labai anksti.
Tarp 12-mečių teigiamai atsakė 24,4 proc. mergaičių ir 23,3 proc., berniukų; tarp 13-mečių – atitinkamai 20 ir 17,3, tarp 14-mečių – 13,9 ir 12,2, tarp 15-mečių – 6,6 ir 5,8, vyresnių nei 15 metų – 1,2 ir 1,7 proc. Kaip bebūtų keista, statistika nepalanki mergaitėms. Tačiau gali būti ir taip, kad jos tiesiog atviresnės. Taip pat statistika aiškiai parodo, kad vaikų organizmą veikia alkoholis – kuo jie mažesni, tuo mažesnės dozės reikia jiems pasigerti.
Tuo tarpu 2003 m. apklausų duomenys rodo, kad Lietuvoje tik 2 proc. 15-16 metų paauglių visiškai nebandė alkoholio.
„Tai, kad paaugliai geria daugiau, byloja ir apsinuodijimų nuo alkoholio atvejai. Jei 2001 m. toksinį alkoholio poveikį patyrė vos 19-ka 7-14 metų vaikų, 2006 m. jų buvo jau 269. Panašios „žirklės“ ir tarp 15-17-mečių – atitinkamai 37 ir 250“, - teigė pašnekovas.
Beje, pagal paauglių girtavimo mastus 1998 m. Lietuva buvo priskiriama prie pažangių šalių. Pagal mergaičių alkoholio vartojimą iš 29 valstybių buvome 24, berniukų – 17-ti. 2006 m. duomenimis, iš 37 valstybių labiau nei Lietuvoje girtauja tik Jungtinės Karalystės mergaitės ir Estijos berniukai. Du ir daugiau kartų apgirtę buvo 22,13 proc. mergaičių ir 29,33 proc. berniukų.
Gėrimų karalienė – degtinėlė
Paaugliai gerti pradeda nuo sidro ir alaus, tačiau vyresni žmonės – tiek vyrai, teik moterys – linkę nestiprius gėrimus keisti „veiksmingesne“ ir pigesne degtine.
Pavyzdžiui, apie 50 proc. 15-17 metų berniukų vartoja alų, apie 15 proc. – sidrą. Tačiau jau 25-34 metų amžiaus grupėje alaus populiarumas pradeda slopti, tačiau populiarėja degtinė ir kiti stiprieji gėrimai. Maždaug nuo 65 metų žmonės degtinę renkasi jau daug dažniau nei kitus gėrimus.
15-17 metų merginos mieliau renkasi sidrą ir alkoholinius kokteilius. 18-24 metų amžiaus grupėje vyno, sidro ir alaus vartojimas skiriasi nežymiai. 25-34 metų amžiaus moterys dažniau vartoja vyną, o vėlesnėse amžiaus grupėse jį sėkmingai vejasi stiprieji gėrimai.
„Alkoholio vartojimo mastai auga kasmet ir strateginių rinkos tyrimų kompanijos „Euromonitor International“ prognozės, kad Lietuvos alkoholio rinka per artimiausius 5 metus išaugs 35,5 proc., pildosi. Jie nurodo, kad tai lemia didėjančios vartotojų pajamos, palanki įstatyminė bazė ir sparčiai besivystanti mažmeninė alkoholio prekyba“, - teigė A. Veryga.
Anot pašnekovo, nors išsivysčiusiose šalyse žmonių pajamos didesnės, alkoholio pastarieji įperka mažiau nei mes. Mat ten jis tiesiog brangus.
„Nuo sovietinių laikų mūsų perkamoji galia alkoholio atžvilgiu išaugo apie 10 kartų. Jei anksčiau už sovietinį atlyginimą žmogus galėdavo nusipirkti 10 degtinės butelių, dabar – beveik 100. Ir iš tiesų perka daugiau, juolab kad už tai siūlomos įvairios dovanos – bokalai, taurės, kompaktai ar nuolaidos. Dažnai žmonės mano, kad perka ateičiai, tačiau iš tiesų, visada turėdami alkoholio po ranka, geria dažniau“, - svarstė pašnekovas.
Anot jo, nuo 1995 m. alkoholio kontrolės įstatymas koreguotas 24 kartus, tačiau ne į gerąją pusę – alkoholio reklama ir pardavimai tik liberalėjo. Griežtinti reklamos ir pardavimo taisykles vėl pradėta tik neseniai.
Alkoholio reklamai Lietuvoje kas mėnesį išleidžiamos įspūdingos sumos – apie 10 mln. litų. Didelė rinkodaros dalis, ypač sidro ir alkoholinių kokteilių, kryptingai orientuota į jaunimą. Apie 75 proc. nepilnamečių teigia neturintys problemų įsigydami alkoholį.
Turtingesni geria dažniau
Pernai „Ragučio” užsakymu „RAIT“ atlikto tyrimo duomenimis, nesulaukę pilnametystės pirmą kartą paragavo alkoholio 56 proc. Lietuvos gyventojų.
37 proc. respondentų alkoholio pirmą kartą paragavo būdami 14-17 metų amžiaus, 7 proc. – 10-13 metų, ir net 4 proc. apklaustųjų nurodė, kad alkoholio pirmą kartą paragavo būdami jaunesni nei 10 metų.
Paauglystėje dažniau alkoholio pirmą kartą ragavo vyrai. Pažintį su alkoholiu jau pilnametystėje pradėjo moterys, vyresnio amžiaus respondentai (55-74 m.) bei pradinį išsimokslinimą turintys asmenys.
Kas 2-tas apklaustasis alkoholį vartoja kartą per mėnesį ar rečiau, 19 proc. išgeria kelis kartus per mėnesį. Kas 10-tas alkoholį vartoja nors kartą per savaitę, o 8 proc. – 2-5 kartus per savaitę.
Kartą per savaitę alkoholį dažniausiai vartoja 18-24 metų apklaustieji, o 2-3 kartus per savaitę – asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui prasideda nuo 901 Lt, bei didžiųjų miestų gyventojai. 12 proc. apklaustųjų, bent kartą vartojusių alkoholį, teigia jo nebegeriantys.