Kad maistas būtų skanesnis, į jį dedama tam tikrų maisto priedų – glutamatų. Tai augalinės kilmės baltymai, kurie gerokai pagerina maisto skonį, tačiau sukelia alkio jausmą. Todėl sočiai pavalgęs žmogus greitai ir vėl pasijunta alkanas.
Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėjas Saulius Grigonis apie šią problemą kalba seniai, tačiau didelio specialistų susidomėjimo nesulaukė. „Maisto gamintojai suinteresuoti, kad jų gaminius pirktų, o Sveikatos apsaugos ministerija tokiais dalykais taip pat nesidomi“, - apgailestavo pašnekovas.
Anot mediko, glutamatai plačiai naudojami eksperimentuose su žiurkėmis, kai norima jas greitai nutukinti. Šios medžiagos mūsų organizme sukelia tam tikrus procesus, kurių metu į galvos smegenis siunčiami impulsai, stimuliuojantys alkio centrą. Kitaip tariant, slopinamas sotumo pojūtis, todėl žmogus suvalgo žymiai daugiau maisto, nei jam reikėtų.
Elementariausias pavyzdys – bulvių traškučiai. Visi žinome, kaip sunku liautis juos valgius, kol pakelis neištuštėja. Taip pat labai daug glutamatų dedama į bulvytes fri bei kitų greito maisto gaminius, prieskonių mišinius, prekybos centruose gaminamas mišraines bei kitus pusgaminius, majonezą, padažus, sausas sriubas, sultinio kubelius, konservuotus produktus, šlapias ir rūkytas dešras.
Taigi vengiantiems glutamatų, tektų atsisakyti daugybės įprastų produktų bei prieskonių mišinių. „Norintiems maitintis sveikai galiu patarti tik tiek – rinkitės natūralų maistą: neapdorotą mėsą bei atskirų rūšių prieskonius bei prieskonines žoleles. Deja, žmonės įprato gyventi patogiai, o kartu su „patogumu“ prasidėjo ir sveikatos problemos“, - sakė S. Grigonis.
Etiketėse glutamatai žymimi raide E ir skaičiais nuo 620 iki 633. Dažniausias iš jų – natrio glutamatas (E621), kuris prastos rūšies mėsą, žuvį ar šaldytas daržoves gali paversti tikru skanėstu. Dauguma kavinių ir restoranų virėjų jį beria vietoj druskos. Jis ypač mėgiamas kinų virtuvėje. Beje, prie šio skonio priprantama. Dažnai valgant taip paskanintus patiekalus, normalus maistas atrodo tarsi beskonis.
Kai kurie specialistai teigia, kad natrio glutamatas gali sukelti alergiją, galvos skausmus, silpnumą, nuotaikų svyravimus. Tačiau kalbintas medikas panašių pavojų neakcentuoja. Esą glutamatai nėra tokie toksiški, kaip, pavyzdžiui, saldikliai. Tačiau jie žmones tukina, o nutukimas jau susijęs su puokšte kitų ligų – cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, sąnarių problemomis.
Kuo pavojingi bulvių traškučiai
Bulvių traškučiai, gruzdintos bulvytės bei kiti greito paruošimo maisto gaminiai, anot mokslininkų, pavojingi ir dėl juose esančių kancerogenų. Kepant daug angliavandenių turintį maistą išsiskiria akrilamidas, kuris, kaupdamasis organizme, gali paskatinti vėžinius procesus.
Anot olandų mokslininkų, ištyrusių apie 120 tūkst. moterų, respondentės, kurios per dieną su maistu gaudavo apie 40 mg akrilamido, rizikuodavo susirgti gimdos arba kiaušidžių vėžiu du kartus dažniau. Minėtas akrilamido kiekis yra pakelyje bulvių traškučių arba pusėje pakelio sausainių.
Tiesa, ne visi onkologai sutinka su šia nuomone. Mat iš tiesų vėžio atsiradimo priežastys iki šiol nėra atskleistos. Tačiau jau niekas neabejoja, kad mityba turi didelės įtakos onkologiniams pokyčiams organizme. Tai akivaizdžiai įrodo Amerikos patirtis. Amerikiečių susižavėjimą greito paruošimo maistu medikai vis dažniau sieja su tragiška vėžio epidemiologine situacija šioje šalyje.
Apie sveikatą negalvojama
Anot medikų, norint sveikai maitintis, nebūtina bandyti visas dietas iš eilės. Tereikia išmokti valgymo etiketo. Pavyzdžiui, „nesukimšti“ viso maisto per kelias minutes, o pietums skirti valandą. Nesistengti visa dienai pasisotinti vienu prisėdimu, o valgyti 5-6 kartus per dieną.
Mat valgant organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, todėl organizmas turi pasiruošti, kad išskirtų reikiamą kiekį hormonų ir fermentų. Kai valgymo ritmas nereguliarus, trinka ir medžiagų apykaita.
Bulves reikėtų tik virti, nes keptos jos sugeria visus riebalus, kurie skatina ir širdies bei kraujagyslių ligas.
Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europoje kasmet miršta apie 4 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 25 tūkst. Kūno masei padidėjus 20 proc., mirtingumas nuo jų padidėja 18-20 proc., nuo insulto – 210-250 proc.
Deja, apklausos rodo, kad rinkdamiesi maistą apie sveikatą galvoja vos 7-8 proc. Lietuvos žmonių. Dar daugiau žmonių neturi sveikos mitybos įpročių.
Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentas, Respublikinio mitybos centro mitybos higienos gydytojas dr. Rimantas Stukas pastebi, kad visi žino, kad augalinį aliejų vartoti sveikiau, tačiau pamiršta, kad perdozuoti jo taip pat nereikėtų. Pavyzdžiui, gramas kiaulienos taukų ir aliejaus turi tas pačias 9 kcal, o per didelis maisto kaloringumas didina cholesterolio kiekį kraujyje.
Taip pat dauguma žmonių žino, kad vištieną valgyti sveikiau nei kitą mėsą, tačiau vėlgi pamiršta, kad būtina nulupti odą.