Žmogaus sveikata – jo reikalas
„Visame pasaulyje pripažįstamas diferencijuotas modelis, priklausomai nuo žmogaus indėlio į savo sveikatą. Jei pats žmogus save žaloja, nesimoko saugoti sveikatos, nesistengia numesti svorio, nejuda, kiek užduota, geria, rūko, padidėja draudimo įmoka“, - teigė pranešėjas. Esą kai kuriose šalyse net egzaminai laikomi iš kurso apie sveiką gyvenimo būdą.
Anot J. Pundziaus, susirgęs žmogus dažnai yra įsitikinęs, kad sveikatą jam turi grąžinti gydytojas. Tai visuotinė problema, todėl visame pasaulyje didinama paties žmogaus atsakomybė už savo sveikatą. Moksliškai įrodyta, kad įvairios švietimo programos, nors jos ir reikalingos, neduoda laukiamo rezultato. Tuo tarpu finansiniai svertai veikia.
„Laikas ir Lietuvoje perimti šias metodikas, apie kurias jau kalbame keletą metų“, - sakė Sveikatos tarybos vadovas.
J. Pundziaus teigimu, lėtinių ligų kontrolei labai svarbi aplinkos veiksnių įtaka ir ši problema neišspręsta.
„Aktualiausi išlieka psichikos sveikatą lemiantys veiksniai, kurie šiandien Lietuvoje gana išreikšti. Taip pat nėra gera žalingų įpročių kontrolė, nors praėjusioje kadencijoje priėmus griežtus įstatymus dėl rūkymo rūkančių žmonių sumažėjo, taip pat sumažėjo alkoholio sukeliamų sveikatos sutrikimų – psichozių, traumų, žūčių. Tačiau narkotikų vartojimas ne daug pakito ir problema nepakankamai akcentuojama.
Didelį susirūpinimą kelia nesveikos mitybos įpročiai. Jaunimas pamėgęs saldžius gėrimus su sūriais traškučiais, kurie iškreipia mitybos įpročius, o tai skatina nutukimo ir diabeto problemas“, - vardino pranešėjas.
Lėtinių ligų daugėja
Nacionalinė sveikatos tarybos pranešime atkreiptas dėmesys į tai, kad ir toliau išlieka aukštas sergamumas ir mirtingumas nuo ligų, susijusių su maisto kokybe ir mityba. Pirmiausiai didėja sergamumas nuo insulino nepriklausomu diabetu. Mirusiųjų skaičius dėl piktybinių auglių padidėjo nuo 226,9 šimtui tūkstančių gyventojų 2003 m. iki 240,1 – 2006 m., o mirusiųjų dėl kraujotakos sistemos ligų šis rodiklis atitinkamai padidėjo nuo 645,5 iki 716,6.
Pastaruosius 10 metų didėjo sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis ir vidutiniškai kasmet užregistruojama nuo 11 iki 20 tūkst. šių ligų atvejų. Visų užkrečiamųjų ligų struktūroje žarnyno infekcinės ligos sudaro apie 4 proc.
Toliau didėja antsvorio ir nutukimo plitimas tarp vyrų. Nutukusių vyrų dalis padidėjo nuo 11 proc. 1994 m. iki 21 proc. 2006 m., o antsvorio paplitimas išaugo nuo 47 proc. iki 56 proc. Tarp moterų nutukimo ir antsvorio paplitimas beveik nepakito. 2006 m. 19 proc. moterų buvo nutukusios ir 49 proc. turėjo antsvorį.
Kas trečias Lietuvos gyventojas turi viršsvorį, o kas penktas yra nutukęs. Nuo 1980 m. nutukimo paplitimas suaugusiųjų tarpe padidėjo tris kartus, auga vaikų nutukimas.
2005-2008 m. išlaidos kardiologiniams vaistams, nuo visų išlaidų, tenkančių kompensuojamiems vaistams, sudarė daugiau kaip 25 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų, o pacientų, vartojančių kardiologinius vaistus, skaičius išaugo nuo 563 tūkst. 2005 m. iki 626 tūkst. 2007 m.
Mirtingumas dėl miokardo infarkto 2005 – 2006 m. vyrams sumažėjo 4 proc., moterims – 1 proc., tačiau tiek vyrų, tiek moterų mirtingumas dėl smegenų kraujotakos sutrikimų padidėjo 5 proc., o dėl kraujo apytakos sistemos ligų Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėjo 12 metų, o moterų – 9 metais.
Kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia mirties priežastis. Lietuvoje 2007 m. dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 53 proc. Šimtui tūkstančių gyventojų tenka 719,5 mirties atvejai.