Kodėl netenkina lytis
Lytis – biologinio žmogaus gyvenimo išraiška. Tačiau vaikas augdamas vystosi ne tik lytiškai, bet ir kaip asmenybė. Todėl lytiškumas laikomas ne tik biologine, bet ir psichologine sąvoka.
Anot D. Leskausko, lytiškumą pirmiausiai suvokiame tapatindami save su moteriška arba vyriška lytimi. Kiti svarbūs lytinio tapatumo aspektai susiję su socialiniu-seksualiniu vaidmeniu, pagal kurį pasirenkama vienokia ar kitokia seksualinio susižavėjimo objekto lytis. Visuomenėje tai vadinama seksualine orientacija, pagal kurią žmonės suskirstyti į heteroseksualus, homoseksualus arba biseksualus.
Beje, įvykus apvaisinimui, anot psichologo, visi vaisiai būna moteriškos lyties. Genai, atsakingi už vyro lytį, suaktyvėja tik aštuntą savaitę.
Lytiškumo formavimuisi didžiausią įtaką turi lytinių hormonų – testosterono ir estrogeno – kiekio santykis vaisiui dar besivystant gimdoje ir vėliau, kūdikystėje, o baigiasi šis procesas paauglystėje. Tuo laikotarpiu sustiprėja tiek socialinių, tiek hormoninių veiksnių įtaka asmenybės formavimuisi.
Tačiau hormonų ir genetikos apspręsta lytis bei socialinės aplinkos formuojamas lyties vaidmuo ne visada sutampa. Tuomet atsiranda neatitikimas tarp biologinio ir psichologinio lyties tapatumo, galintis sukelti nepasitenkinimą savo lytimi. „Pavyzdys galėtų būti transseksualūs žmonės, kurie trokšta, kad kiti juos matytų priklausančius tai lyčiai, kaip jie jaučiasi viduje“, - teigė D. Leskauskas Vyrų ir moterų santykių instituto surengtoje diskusijoje apie vyrų bei moterų skirtumus bei panašumus.
Anot psichiatro, taip gali nutikti, kai tėvai laukia ne tos lyties vaiko – pavyzdžiui, nori „pakaitalo“ po vyresnio vaiko mirties arba kai šeima jau augina 3 mergaites ar 3 berniukus.
Psichologines savybes lemia hormonai
„Hormonai veikia ne tik biologinius kūno pokyčius, bet ir psichologines savybes. Pavyzdžiui, didesnis testosterono kiekis lemia ne tik lytinių organų formavimąsi, bet ir agresyvesnį elgesį, stipresnį lytinį potraukį. Tai būdinga ir moterims, turinčioms didesnį šio hormono kiekį. Tuo tarpu didesnis estrogenų kiekis lemia tokią savybę, kaip valios stiprumas“, - aiškino pranešėjas.
Anot jo, šiuo metu atrastos bent 5 smegenų sritys, kurios vyrams ir moterims yra skirtingos. Įdomiausia iš jų – pamatinis branduolys, kuris vyrų smegenyse paprastai 2,5 karto didesnis nei moterų, tačiau transseksualių žmonių – artimas priešingai lyčiai. Taip pat įdomu, kad kalbos sritys moterų smegenyse išsidėsčiusios tolygiai abiejuose pusrutuliuose, vyrų – asimetriškai kairėje. Anot psichiatro, šis anatominis skirtumas turi įtakos saviraiškos, psichologinės gynybos būdams.
„Kai kurie biologiškai nulemti lyčių skirtumai išryškėja jau vaikystėje. Mergaitės greičiau subręsta, yra fiziškai sveikesnės. Joms greičiau formuojasi žodiniai, rašytiniai kalbos įgūdžiai. Berniukai greičiau įvaldo įvairius instrumentus, sugeba geriau numatyti įvykius, pasekmes, pasižymi geresniu loginiu mąstymu, sugebėjimu analizuoti. Jie paprastai fiziškai aktyvesni, triukšmingesni, žaidžia žaidimus, kuriems reikia didesnės kompanijos ir erdvės, linkę labiau nepasitikėti tėvais, turėti savo atskirą erdvę.
Berniukai nuo mažens atviriau savo elgesiu išreiškia agresiją. Mergaitės atrodo mažiau agresyvios, tačiau galbūt todėl, kad agresiją reiškia žodžiais arba atstūmimu. Kita vertus, mergaitės jau nuo mokyklinio amžiaus pasižymi didesne empatija, moka geriau suvokti kito žmogaus emocijas, pažvelgti į situaciją kito akimis, tačiau stipriau išgyvena stresą. Paauglystėje berniukams dažniau pasireiškia agresyvaus, nusikalstamo elgesio sutrikimai, priklausomybės. Mergaitės dažniau suserga depresija“, - pasakojo D. Leskauskas.
Dar metų neturintys kūdikiai sugeba atskirti, kas su jais bendrauja – vyras ar moteris. Vienerių metų berniukai jau atkakliau kovoja dėl žaislų nei mergaitės. Dvejų metų berniukai žaisdami ir bendraudami agresyvesni už mergaites. Šio amžiaus vaikai spontaniškai renkasi žaislus tradiciškai pagal savo lytį: mergaitės – lėles, berniukai – mašinytes. Šiame amžiuje dažniau pasirenkama bendrauti su savo lyties vaikais.
Trejų metų jau perima ir lyčių vaidmenų stereotipus. Pavyzdžiui, paprašius tam tikriems būdvardžiams priskirti lytį, moterį jie dažniau susieja su būdvardžiais „liūdnas“, „švelnus“, vyrą – su „piktas“.
Socialiniai vaidmenys – pagal lytį
Taigi lytinio tapatumo aiškinimas vien biologiniais mechanizmais, anot pranešėjo, būtų per siauras. Nepaisant lyčių lygybės idėjų, tėvų elgesys su savo vaiku, priklausomai nuo lyties, skiriasi. Ypač tai liečia tėvą. Tėvas su mergaite elgiasi švelniau, daugiau bendrauja žodžiais. Tėvai, o vėliau ir mokytojai berniukams linkę skatinti agresyvumą, smalsumą, konkurenciją, savarankiškumą, mergaitėms – saviraišką, globėjiškumą, paklusnumą.
Vaikas turi atitikti su jo lytimi susijusius socialinius stereotipus. Visuomenėje skirtingoms lytims priskiriami skirtingi elgesio modeliai. Pavyzdžiui, mergaites, kurių žaidimai primena namų šeimininkės elgesį, įprasta vadinti mergaitiškomis, o agresyvias „pajodžargas“ – berniukiškomis. Tuo tarpu jautrūs, neagresyvūs berniukai laikomi mergaitiškais.
Anot pranešėjo, seksualinės orientacijos formavimuisi lemiamas yra lytinio brendimo laikotarpis, tačiau pakraipos tendencija gali būti pastebima ir ankstyvoje vaikystėje. Teigiama, kad nuo 1 iki 2 trečdalių berniukų, labiau mėgstančių bendrauti su mergaitėmis, vėliau tampa homoseksualais arga įgyja lytinio tapatumo problemų.
Beje, „mergaitiški“ berniukai paprastai patiria socialinę izoliaciją, tuo tarpu mergaičių pomėgį žaisti su berniukais bendraamžiai labiau toleruoja.
