Kadangi vėliau medikai prasitarė, kad vaikinas gali būti narkomanas, žmonės išsigando – o jeigu jie kuo nors užsikrėtė? Paskambinę pagalbos telefonu 112, gavo paprastą patarimą: „Apie tai reikėjo pagalvoti prieš gaivinant“.
Dirbtiniam kvėpavimui teko panaudoti padėvėtą pagalvės užvalkalą
Sutuoktiniai, vaikščiodami po prekybos centrą, pastebėjo, kad paaugliai laksto į tualetą ir prunkščia – esą ten kažkas guli. Pasirodė, kad ten iš tiesų gulėjo parkritęs 25-30 metų tvarkingai apsirengęs vyras. Krisdamas jis susižeidė, todėl veidas buvo pasruvęs krauju.
„Mano vyras iškvietė greitąją pagalbą, o kol ši apie 20 min. važiavo, užlenkė šiam galvą, kad jis galėtų lengviau kvėpuoti. Vaikinas buvo raumeningas, neatrodė, kad būtų ligotas. Atvykusi felčerė įvertino vaikino būklę ir išvietė reanimobilį, kuris važiavo dar kokias 20 min. Telefonu ji pasakė, kad žmogus yra gilioje komoje. Ji pati, kaip mums susidarė įspūdis, neturėjo nei vaistų, nei paprasčiausių gaivinimo priemonių.
Kol laukėme antrosios greitosios, nusprendėme vaikiną įkelti ant neštuvų. Atliekant šį veiksmą, jis nustojo kvėpuoti, dingo pulsas. Felčerė pradėjo daryti širdies masažą, o mus ėmė raginti daryti dirbtinį kvėpavimą. „Ko stovite? Žmogus miršta! Kas atsakys už jo mirtį?!“ - šaukė ji susijaudinusi. Mes visi esame visiškai svetimi žmonės, nepažįstame to vaikino, todėl pradėjau apžiūrinėti savo drabužius ir garsiai mąsčiau, ką man nusirengti. Ieškojome tinkamo audeklo, per kurį galėtume pūsti. Galiausiai vyras nuėmė užvalkalą nuo ant neštuvų gulėjusios pagalvėlės“, - pasakojo Jelena.
Moteris teigė buvusi labai nustebinta, kad greitoji pagalba neturi bent paprasto plastikinio prietaisėlio, kurio dėka, darant dirbtinį kvėpavimą, galima išvengti kontakto su nukentėjusiuoju. Anot jos, nebuvo pasiūlytas net tvarstis. „Manau, jei felčerė tokius dalykus turėtų, būtų ištraukusi iš savo atsinešto lagaminėlio. Tačiau ji nieko nepasiūlė net tada, kai buvau sumaniusi nusirenginėti“, - pečiais gūžčiojo pašnekovė.
Atvykę reanimacijos įrangą turinčios greitosios medikai iškart padarė prielaidą, kad pacientas greičiausiai yra narkomanas, kuris narkotikus galėjo sumaišyti su alkoholiu. „Net jei ir taip – tai ne priežastis negelbėti žmogaus. Mes su vyru niekada nepraeiname pro gulintį žmogų, nesvarbu, kas jis. Jeigu žmogui bloga, reikia pasižiūrėti, kas jam yra, ir suteikti pagalbą“, - įsitikinusi Jelena.
112 operatorius patarė kitą kartą galvoti prieš gelbėjant žmogų
Šiaip ar taip, medikų įtarimai prie jo gelbėjimo prisidėjusiems žmonėms sukėlė nerimo. Todėl dirbtinį kvėpavimą per taip pat abejotino sterilumo užvalkalą daręs vyras, kai tik atgavo kvapą ir nusiplovė sukruvintas rankas, puolė teirautis medikų, kas gi tam vaikinui iš tiesų yra. „Medikai mums tiesiai šviesiai atrėžė: „Tai ne jūsų reikalas!“ Ir paragino kuo greičiau eiti šalin. Mano vyras ne juokais pasipiktino: „Palaukite, aš beveik visą valandą prabuvau prie šio žmogaus, jis kol kas vis dar gyvas ir mano dėka, todėl gal aš turiu teisę žinoti?“ Nepadėjo ir šie argumentai. Tik felčerė pasakė „ačiū“, - pasakojo medikų bendravimu pasibaisėjusi vilnietė.
Žmonės žino, kad jeigu vaikinas perdozavo narkotikų, jis gali sirgti krūva pavojingų ligų. Pagaliau ant tų pačių neštuvų atsiduria įvairiausi žmonės, todėl ir pagalvėlės užvalkalo saugumas – abejotinas.
„Sunerimę paskambinome bendruoju pagalbos telefonu, paaiškinome situaciją ir paprašėme pagalbos – kur kreiptis, kaip sužinoti apie vaikino sveikatos būklę. Juk nesame jo artimieji, todėl medikai ligoninėje mums tikrai neteiktų jokios informacijos. Operatorius mums atrėžė: „Apie tai jums reikėjo pagalvoti prieš darant dirbtinį kvėpavimą. Turėjote pasirūpinti savo saugumu patys. Dabar tai yra tik jūsų problemos“. Mes tikrai sutinkame, kad mūsų saugumas – mūsų rūpestis, tačiau gelbėjant žmogų jau ne tai rūpi labiausiai. Jei vyras užsikrėtė – tai iš tiesų mūsų problema, bet netgi negavome patarimo, ką mums daryti tokiu atveju, kur kreiptis pagalbos“, - piktinosi pašnekovė.
Medikas patarė gelbėtojui išsitirti
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMPS) vadovas Tadeušas Rodzas, išklausęs šią istoriją, teigė esąs labai nustebęs. Anot jo, elementarią gaivinimo įrangą, kurios dėka oras nukentėjusiajam pučiamas pompos pagalba, turi kiekvienas automobilis.
„Į iškvietimą, kurio metu pranešama, kad žmogui bloga, mes iškart nesiunčiame reanimobilio. Dažniausiai užtenka paprastos greitosios. Jei paaiškėja, kad žmogus miršta, kviečiama dar viena brigada, bet ne todėl, kad kažko trūksta – įrangos ar vaistų, o kad reikia papildomų rankų. Reanimacija nuo paprastos greitosios skiriasi tik tuo, kad ten dirba daugiau žmonių ir yra dirbtinė plaučių ventiliacija“, - tikino medikas.
T. Rodzas svarstė, kad šiuo atveju galbūt felčerė šiek tiek pasimetė. Mat visa įranga į vietą nesinešama, kai nurodoma tik tai, kad žmogui bloga. Kita vertus, ji esą galėjusi grįžti arba pranešti, kad įrangą atneštų vairuotojas.
Visgi pašnekovas nuramino, kad galimybė užsikrėsti infekcinėmis ligomis per seiles yra labai menka, nebent galima pasigauti virusą, pavyzdžiui, jei žmogus gripuoja. Kita vertus, ir tokia rizika nedidelė – juk jam pučiamas oras, o ne iš jo paimamas. ŽIV per seiles nepersiduoda – nedidelė tikimybė užsikrėsti yra tik tuomet, jei gaivinančiojo lūpose yra žaizdelių. Pavojingiausios hepatito rūšys taip pat perduodamos per kraują.
„Nesant reikalingos įrangos, daryti dirbtinį kvėpavimą iš tiesų reikia per kokią nors medžiagą, bent jau per servetėlę. Oro srovės tikrai užteks, juolab kad pagrindinis pirmosios pagalbos veiksmas – širdies masažas. Būtina ją priversti vėl plakti. Tik jei problema konkrečiai su kvėpavimo takais, pavyzdžiui, kažkas juose įstringa, tokiais atvejais širdis vis dar veikia, tačiau žmogus negauna oro, todėl dažniausiai pamėlsta. Tuomet būtina atlaisvinti kvėpavimo takus – kaip nors iškrapštyti kliuvinį. Arba ištraukus skendusį žmogų, jo širdis paprastai taip pat dar plaka, tačiau užkimšti kvėpavimo takai. Tokiu atveju užtenka keletą kartų įpūsti oro ir žmogus atsigauna“, - pirmosios pagalbos ypatumus aiškino greitosios pagalbos medikas.
Pernai greitosios pagalbos reanimacijos paslaugų prireikė 192 ligoniams, sėkmingai atgaivinti – 35, arba 18,2 proc. Panašus sėkmingų gaivinimo atvejų vidurkis – apie 18-19 proc. – visame pasaulyje, o maksimaliai pavyksta atgaivinti iki 20-25 proc.
Ar šis atvejis prisidės prie sėkmingų atvejų skaičiaus, kol kas neaišku. Mat nežinia, ar iš tiesų vaikiną reikėjo gaivinti. „Dėl perdozavimo narkotikais susilpnėja kvėpavimas – žmogus ima kvėpuoti su pertrūkiais, todėl gali atrodyti, kad jis miršta. Kita vertus, kai pauzės tampa per didelės, jis iš tiesų gali mirti“, - teigė VGMPS vadovas.
Šiuo metu jaunuolis iš ligoninės jau išrašytas. Tyrimai dėl infekcinių ligų jam nebuvo atliekami. „Mūsų įstatymai tokie, kad mes negalime ieškoti to žmogaus ir reikalauti atlikti tam tikrus tyrimus dėl užkrečiamų ligų. Šiuo atveju dėl šventos ramybės jį gaivinusiam žmogui patarčiau kreiptis į gydytoją ir pasitarti, kokius tyrimus jam pačiam vertėtų pasidaryti“, - patarė medikas.