„Kartą pakilo temperatūra, išbėrė pilvą. Nuvykus į ligoninę teko laukti tris valandas, kol mane apžiūrėjo. Po to per kelias valandas atliko tyrimus, kraujospūdį matavo kelis kartus“, – gydytojų vangumu stebėjosi J.Jasiulevičiūtė.

Airijoje nesvarbu – ar sergi, ar laukiesi, privalai stoti į bendrą eilę ir kantriai laukti. Vizitas pas šeimos gydytoją Airijoje kainuoja 30–40 eurų (103–138 litus). Gydytojai yra didesni psichologai nei specialistai. Pavyzdžiui, jei skauda pilvą, jie pacientus labiau palaiko morališkai, net neapžiūri.

Stomatologų paslaugos Airijoje ypač brangios – vieno danties plombavimas kainuoja apie 300 eurų (1035 litus). Tad dantis gydytis pigiau grįžti į Lietuvą.

Pradėjusi lauktis kūdikio J.Jasiulevičiūtė dirbdama bare iš klientų sulaukdavo daug arbatpinigių. Net gatvėje jai airiai brukdavo pinigų, sakydami, kad tai – kūdikiui.

Gimęs kūdikis iškart tampa Airijos piliečiu. Tačiau sąlygos dabar yra sugriežtintos, siekiant sumažinti kitataučių invaziją – reikia įrodyti, kad vienas iš tėvų Airijoje yra gyvenęs ne mažiau nei ketverius metus.

„Ten jautiesi visaverčiu piliečiu – gauni motinystės pašalpas, vaikui jos priklauso iki 16 metų“, – džiaugėsi emigrantė. Tačiau į mokyklą vaiką leisti ji planuoja Lietuvoje.

Palikti tėvynę ir vykti į Airiją J.Jasiulevičiūtė beveik prieš ketverius metus ryžosi pas ten anksčiau iškeliavusį vaikiną.

„Iš pradžių buvo labai sunku, kalbos nemokėjau, teko mėnesį dirbti pievagrybių fermoje, atlyginimas buvo nedidelis. Už kilogramą surinktų grybų mokėdavo centus“, – pasakojo J.Jasiulevičiūtė.

Kai ji atvyko į Kavano miestelį, apie 100 kilometrų nuo Dublino, jame gyveno tik penkiolika lietuvių. Dabar Kavane jau kas ketvirtas automobilis – lietuvių. Bare, kuriame dirbo J.Jasiulevičiūtė, šiuo metu uždarbiauja dešimt lietuvių. Airiai, pastebėję, kad atvykėliai darbštesni, daug savo tėvynainių atleido.