Šventės dvasia
Baltarusijos sostinė iškiliai datai pažymėti ruošėsi porą mėnesių. Minske sutikta studentė Dana pasakojo, esą transparantai, vėliavėlės ir kiti šventiniai atributai miesto gatves puošia jau nuo balandžio pradžios. Keista ir įdomu buvo stebėti gausybę skirtingų plakatų, transparantų, iškabų bei užrašų, mirguliuojančių parduotuvių vitrinose, metro perėjimuose, gatvių stenduose, turguose.
Tam skirta išties nemažai valstybės lėšų, nes šventiškai išpuoštas buvo ne tik Minsko centras, bet ir atokesni miesto rajonai. Viskas labai priminė netolimą sovietmetį – šventine simbolika buvo išmarginti net pieno bei grietinės pakeliai.
Buvo juntama ir asmeninė šventinė iniciatyva. Štai vieno gamyklos bendrabučio vedėja Aleksandra už savo pinigus nusipirko įvairių plakatų ir su pasididžiavimu, spinduliuodama patriotizmu juos kabina matomiausiose vestibiulio vietose ir ant langų – kad ir iš lauko būtų gerai matyti!
Tačiau ne visi buvo tokie iniciatyvūs – nedidelio bariuko miesto centre savininkas, paklaustas, ar žmonės šventine atributika gatves ir pastatus puošia savanoriškai, ar liepti, šyptelėjęs atsakė: „Čia žmonės turbūt nieko savanoriškai nedaro. Baltarusija – absurdų ir marazmų šalis. Nesuprantu, ko jūs čia važiuojate“. Šį jo pasipiktinimą patvirtino pusiau susuktas virš baro kabantis plakatas – savotiška protesto išraiška.
Patriotiniai filmai ir koncertai turguose
Baltarusijoje valdžios iniciatyva 60-osioms pergalės prieš fašistinę Vokietiją metinėms buvo sukurti net devyni istoriniai filmai, visi – apie karą ir baisius jo padarinius. Didžiuliame sovietmečiu statytame „Oktiabr“ kino teatre filmo apie partizaninį judėjimą fašistų okupuotoje Baltarusijoje žiūrėti susirinko ir jaunimėlis, ir garbaus amžiaus poros, kurios pačios prisimena gyvą istoriją. Karo metu sovietiniai partizanai kontroliavo apie 60 proc. visos Baltarusijos teritorijos, skirtinguose daliniuose tarnavo iki 400 tūkst. partizanų.
Minskas 60-ąsias pergalės metines švęsti pradėjo penktadienį, gegužės 6 d. vakarą. Spalio aikštėje įvyko koncertas – daugiausia skambėjo karo laikų dainos. Renginį pradėjo Rusijos estrados žvaigždė Josifas Kabzonas ir Rusijos Vidaus reikalų ministerijos ansamblis. Minsko gyventojams sveikinimus iš Rusijos atvežė Maskvos mero pavaduotoja: pažėrė kalbą apie baltarusių ir rusų tautų vienybę ir tolimais karo, ir dabartiniais laikais. Iš Bresto tvirtovės atkeliavo ir pergalės vėliava, kurią simboliškai rusas veteranas perdavė savo kolegai baltarusiui. Tai buvo ta pati žymioji vėliava, 1945-ųjų gegužės 8-ąją raudonarmiečio pritvirtinta virš Reichstago.
Keturias dienas šventiniai koncertai vyko įvairiose Minsko vietose. Net prie didžiulio Kamarovskio turgaus gegužės 9-osios pavakare skambėjo ugningos čigoniškos melodijos. Susirinkę pirkėjai su nešuliais ir atsitiktiniai praeiviai apspito šokėjų ir dainininkų ansamblį, su pasigėrėjimu stebėdami ir fotografuodami besiplaikstančius spalvingus čigonų kostiumus.
Opozicija tylėjo
Šventinis paradas Minske prasidėjo gegužės 9-ąją, dešimtą valandą, tuo pačiu metu, kaip ir Maskvoje, ir truko dvi valandas. Visuomeninio transporto judėjimas Minsko centre jau anksčiau buvo sustabdytas. Nors apsiniaukęs dangus ir pranašavo besiartinant lietų, minios žmonių iš visų pusių traukė į Mašerovo prospektą. Žvilgsnius traukė parado pradžios laukianti beveik trijų kilometrų ilgio karinės technikos rikiuotė.
Nuo pernelyg arti prisiartinančių smalsuolių techniką ir jos ekipažus prižiūrėjo civiliškai persirengę saugumo darbuotojai bei milicija, kuriai talkino ir specialiosios paskirties būriai. Galbūt taip siekta išvengti opozicijos išpuolių, kuriuos man prognozavo opozicinę Baltarusijos spaudą metro pardavinėjusi pensininkė Valentina Vasiljevna. „Kas nors bus, tikrai bus – čia visuomet kas nors įvyksta, tačiau milicija visus išvaiko.
Pagautus mitinguotojus sodina į kalėjimą dešimčiai, dvidešimčiai parų, o paleidžia tuomet, kai šie opoziciniai laikraščiai apie tai parašo. Neseniai sulaikyti opozicijos mitinge dalyvavę ukrainiečiai – dvi savaites juos kameroje laikė“, – dairydamasi į šalis greitakalbe pasakojo pensininkė. Tačiau Valentinos Vasiljevnos spėjimai nepasitvirtino nei parado išvakarėse, nei švenčių metu.
Prezidentas liko Minske
Gegužės 9-osios paradą pradėjo atviru automobiliu į aikštę įvažiavęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Rusijos vadovo Vladimiro Putino jis buvo pakviestas į tą pačią dieną Maskvoje vykusį paradą. Tačiau kolegą Baltarusijos vadovas aplankė gegužės 8-ąją ir grįžo dalyvauti savo šalies parade.
Šventinėje kalboje A. Lukašenka pažymėjo, kad tautiečiai labai prisidėjo prie Antrojo pasaulinio karo pergalės, ir emocingai priminė: „Šitoje šventoje žemėje Raudonoji armija laužė stuburą fašistiniam žvėriui. Mes neturime teisės pamiršti istorijos pamokų, kurią kai kas dabar mėgina perrašyti pagal save“, – daugiatūkstantinei miniai pakiliai kalbėjo A. Lukašenka.
Šios Baltarusijos vadovo kalbos per televiziją klausęsis veteranas prisipažino, kad labai norėtų sulaukti kitų prezidento rinkimų, jog su pasididžiavimu galėtų dar kartą balsuoti už Aleksandrą Gregorjevičių.
„Katiušos“, tankai ir traktoriai
Šventiniame parade dalyvavo puspenkto tūkstančio kareivių, pademonstruota 260 karinių mašinų, 41 lėktuvas ir 19 malūnsparnių.
Mašerovo prospektu pirmiausia žengė kareivių rinktinės: priekyje – apsivilkę karo laikų uniformas, už jų – šiuolaikinės Baltarusijos armijos daliniai. Galingu tonu griaudėjantys diktorių balsai skelbė kuopų pavadinimus ir vardijo kiekvienos ypatybes. Įriedėjo karinė technika – Antrojo pasaulinio karo laikų ir šiuolaikinė Baltarusijos armijos. Už „katiušų“ ir legendinių tankų „T–34“ marširavo vis kitos kareivių rinktinės.
Šventinio parado akcentas – garbės sargybos pulkas, kurio karininkai su ypatingu tikslumu sinchroniškai judėdami demonstravo įvairias figūras ir virtuoziškumą. Šis pulkas kariniam paradui ruošėsi tris mėnesius, kasdien treniravosi po aštuonias valandas. Beje, į šį ypatingą pulką patenka tik rinktiniai jaunuoliai – itin ištvermingi, aukšti, gražaus kūno sudėjimo bei dailių veido bruožų.
Paradas neapsiėjo ir be Baltarusijos pasididžiavimo – šalyje gaminamos civilinės technikos pasirodymo. Aplytu prospekto grindiniu riedėjo traktoriai, kombainai, sunkvežimiai, krovininės mašinos ir autobusai. Netoliese stovėjusi mokytoja iš Lydos draugei džiaugsmingai šūktelėjo: „Olia, žiūrėk – čia gi mūsų Lydos kombainai!“
Šventinį paradą vainikavo baltarusių sportininkų eisena ir muzikinių kolektyvų tautiniai šokiai bei dainos.
Veteranams – piniginės premijos
Baltarusijos valdžia šventės išvakarėse išskirtiniu dėmesiu ir dovanomis pagerbė karo veteranus: kiekvienam jų skyrė po 250 tūkst. rublių (apie 320 Lt – aut. pastaba). Visuomeninės organizacijos ir buvusios darbovietės irgi pagerbė veteranus – pavyzdžiui, Minsko cirkas ant savo pastato fasado iškabino didelius čia kadaise dirbusių veteranų portretus.
Per šventinį paradą karo herojai sėdėjo specialiai jiems skirtoje tribūnoje – netoli tos, kurioje viso parado metu prastovėjo prezidentas A. Lukašenka su savo padėjėjais. Trijuose frontuose kovęsis Vasilijus Komarovas pasidžiaugė, kad juos, Antrojo pasaulinio karo veteranus, gerbia ir jaunimas, ir pagyvenę žmonės. „O praėjusiais metais prezidentas savo dekretu man skyrė majoro laipsnį“, – didžiavosi pusę amžiaus Minske gyvenantis sibirietis. Iš mūsų šeimos šeši žmonės išėjo į frontą, tačiau grįžome tik dviese“, – aiškino Vasilijus Fiodorovas.
Debesys nepasidavė chemikalams
Viso šventinio parado metu virš Minsko nepertraukiamai pliaupė lietus – nepadėjo ir specialūs debesis išsklaidantys chemikalai, kuriuos tik šventei prasidėjus ėmė barstyti malūnsparniai. Tačiau dauguma žmonių paradą stebėjo iki galo. Šventiniai renginiai Minske tęsėsi iki pat nakties – 23 valandą buvo šaudomi fejerverkai.
Jų pasižiūrėti žmonės traukė ir per liūdnai pagarsėjusią Nemigos perėją, kurioje per didžiulę spūstį 2001 m. birželio 1-ąją žuvo 52 žmonės. Tuomet netoli nuo čia vyko muzikinis koncertas – staiga pradėjo kristi golfo kamuoliukų dydžio kruša. Žmonės pasileido slėptis į Nemigos perėją ir čia sukėlė mirtiną spūstį.
Sostinės gatvės buvo pilnos ir savaip švenčiančių piliečių – kas linksminosi keliuose vakare vykusiuose koncertuose, kas su draugais kėlė taurelę už praėjusius laikus. Naktinį Minsko dangų raižant fejerverkams jaunimas traukė karo laikų dainas ir iškėlę Baltarusijos vėliavas visa gerkle skandavo: „Žyvė Belarus!” („Tegyvuoja Baltarusija!”)